Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovo, Rusija informaciniame kare išnaudoja iki šiol likusius nesutarimus dėl tarpukario ar Antrojo pasaulinio karo įvykių.
„Politikai neturi kištis į istorijos pasakojimo formavimą, bet jie gali skatinti abiejų šalių istorikų tamprų ir tikslingą bendradarbiavimą, siekiant bendrų tikslų“, – Seime sakė A. Gumuliauskas.
Jis dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų susitikime, kur kalbama istorinės atminties klausimais.
„Atrakinus susitaikymo duris, atsiveria ramios, šviesios erdvės – bendros ir nepaprastai įdomios istorijos toliai, kur kiekvienas susiras tai, kas jam reikalinga. Be smaugimo ir be žudynių“, – kalbėjo Seimo narys.
A. Gumuliauskas tvirtino, kad šiuo metu vykstančiame informaciniame kare nuošalyje nelieka Lenkijos – Lietuvos tarpusavio santykių istorinė raida, ypač tų, kurie iki šiol nevienodai traktuojami abiejų šalių istoriografijoje.
Pasak jo, nepaisant Maskvos kiršinimo, Vilniaus ir Varšuvos požiūriai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės istoriją ėmė suartėti, tačiau iki šiol kyla didesnių problemų kalbant apie moderniuosius laikus, ypač tarpukarį.
Anot politiko, po Pirmojo pasaulinio karo įsigalėjusi Versalio taikos sistema skatino Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus, dar labiau jie ėmė aštrėti išvien pradėjus veikti Sovietų Sąjungai ir nacistinei Vokietijai, nenutrūko ir sovietų bei nacių okupacijų metu.
Tarpparlamentinėje asamblėjoje A. Gumuliauskas kalbėjo apie Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės kovas Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais bei lenkų „Armija Krajova“.
„Armija Krajova“ Vilniaus krašte kovojo tiek prieš nacius, tiek prieš lietuvius, nes laikė teritoriją Lenkijos dalimi, o P. Plechavičiaus rinktinė siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
„Gaila, kad mūsų tarpusavio konfliktai tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais dar lietuvių bei lenkų istoriografijoje atskleidžiami kardinaliai priešingai“, – tvirtino A. Gumuliauskas.
Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos istorinį požiūrį į įvykius galima pradėti derinti tik radus bendrą vardiklį.
„Juo galėtų būti konstatacija, kad tiek vieni, tiek kiti buvo sovietinės bei nacių totalitarinių režimų aukos“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos veikla neseniai buvo atkurta po dešimtmečio pertraukos.
Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoja Malgorzata Gosiewska teigė besidžiaugianti, kad abiejų šalių politikai vėl atšilus santykiams gali nuoširdžiai kalbėtis apie nesutarimus ir problemas bei paragino juos „kurti bendrą istoriją“.
„Kokią didelę pažangą mums pavyko pasiekti per tuos keletą mėnesių, kai mes pradėjome kalbėtis“, – tvirtino politikė.
„Dešimt metų pertraukos, trečia asamblėja ir visiškai ramiai, dalykiškai mes kalbame apie dalykus, kurie (anksčiau) privedė prie to, kad mes praktiškai praradome tuos dešimt metų dialogo“, – teigė ji.
Lenkijos Seimo narys Tadeuszas Aziewiczius tvirtino, kad lietuvių ir lenkų istorinę atmintį jungia pasididžiavimas karine sėkme prieš Rusiją.
„Laisvės dvasia abejose tautose kvietė mus kovoti dėl savo nepriklausomybės, kartu dalyvavome sukilimuose ir bendrai prisimename mūsų didvyrius“, – kalbėjo lenkų politikas.
„Aš džiaugiuosi, kad po nepriklausomybės atgavimo mūsų tautos padarė išvadas iš tų laikų karinio bendradarbiavimo, kai mes buvome stiprūs, kai mes buvome kartu“, – sakė jis.
Pasibaigus diskusijai apie istorinę atmintį, Lietuvos ir Lenkijos politikai aptars bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip NATO Europos Sąjunga ar Europos Taryba.
Sekmadienį Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai vyks į Šiluvą, Tytuvėnus ir Palangą. Darbą planuojama baigti pirmadienį Palangoje.
Tai yra antra Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų asamblėja po jos veiklos atnaujinimo šiemet vasarį.
Iki tol pastarąjį kartą asamblėjos susitikimas vyko 2009 metų gegužę.
