Po akibrokšto mitinge – Vilniaus mero ir žydų bendruomenės reakcijos

Lentos atidengimą stebėjo kelis šimtai žmonių, jie dainavo įvairias patriotines dainas ir skandavo „Noreika, Noreika!“.

Ketvirtadienį nevyriausybinių patriotinių organizacijų iniciatyva Vilniuje pakabinta atminimo lenta karininkui Jonui Noreikai padarys žalos Lietuvos įvaizdžiui, teigia Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.

„Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus?“ – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškime.

„Tai yra minios savivalės aktas. Jis parodo šios akcijos organizatorių, lentelės kabintojų, silpnumą, jų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi“, – tvirtina F. Kukliansky.

Anot jos, akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, jie primeta savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą.

F. Kukliansky išreiškė viltį, kad valstybės vadovai įvertins naujos atminimo lentos pakabinimą ir imsis deramų veiksmų.

„Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: „Kaip gerai, kad esu našlaitis...“.

Aš irgi noriu pasakyti: „Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs į Šiaulių getą“, – rašoma pareiškime.

Nelegalūs veiksmai tiesos negimdo, o reaguoti į naujos lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pakabinimą turi šalies vadovai, teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Šios lentos pakabinimas nederintas nei su savivaldybe, nei su šio pastato savininkais – Mokslų akademija. Lauksime jų sprendimo. Taip pat įdomus šalies vadovų vertinimas, kadangi Mokslų akademija – nacionalinė įstaiga“, – sakoma ketvirtadienį BNS perduotame mero komentare.

„Mano vertinimas labai aiškus – nelegalūs veiksmai tiesos negimdo ir jų autorių nepuošia“, – pabrėžė R. Šimašius.

Ant naujosios atminimo lentos parašyta: „Šiuose rūmuose 1945–1946 metais dirbo žymus rezistentas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, lietuvių tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika-Generolas Vėtra, sušaudytas 1947 02 26“.

Lentą užkabino keli vyrai.

Į atidengimą atvežta ir garso aparatūra, buvo sakomos kalbos.

„Jeigu lenta bus dabar pakabinta, abejoju, kad kas nors daugiau drįs ją nukabinti, gal „Grinda“ jau naktį nebevažiuos“, – ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas.

Anot jo, naujos lentos J. Noreikai pagaminimu daugiausia rūpinosi nevyriausybinė organizacija „Pro Patria“.

Lentos kabinimą stebėjo ir keliolika policijos pareigūnų, jie procesą filmavo.

Į pakabinimą su plakatu, ant kurio parašyta „Niekada daugiau, Never Again“, atėjęs Lietuvos žydų bendruomenės narys Arkadijus Vinokuras žurnalistams sakė, kad nepritaria šios atminimo lentos grąžinimui.

„Aš atėjau protestuoti prieš garbinimą žmogaus, kuris dokumentuotai, yra virš šimto dokumentų, yra dalyvavęs savo šalies gyventojų genocide“, – sakė jis.

A. Vinokuras teigė, kad ši lenta pakabinta neturint tam reikalingo leidimo.

Nuo senosios atminimo lenta skirsis, kad ant jos iškaltas ir karininko bareljefas, pridėtas užrašas, jog J. Noreika buvo ir Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.

Tuo metu, kai ant bibliotekos pastato buvo kabinama nauja J. Noreikai skirta lenta, šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, susirinkę apie trys šimtai žmonių protestavo prieš valdžios sprendimus atsisakyti Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė liepos pabaigoje pervadino į Trispalvės alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Ketvirtadienio vakarą šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, susirinkę apie trys šimtai žmonių protestavo prieš valdžios sprendimus atsisakyti Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

Mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ surengė devynios nevyriausybinės organizacijos, pasipiktinusios sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato ir Vilniaus miesto tarybos nutarimu pervadinti karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėją.

„Žmonės susirinko, kad atkreiptų prezidento dėmesį ir jį įtrauktų į šį judėjimą prieš mūsų Lietuvos didvyrių niekinimą“, – BNS sakė mitinge dalyvavusi 57 metų veterinarijos felčerė Virgina Sadauskaitė.

Ji teigė gimusi tremtyje Vorkutoje, Rusijoje.

„Man asmeniškai Generolas Vėtra yra didvyris, nes kovojo už Lietuvos laisvę, (...) kuris žuvo už ją. Jo menami nusikaltimai, kurie nėra įrodyti, man neturi jokios reikšmės“, – tvirtino moteris.

„Mitinguojame už Joną Noreiką, už atminties netrynimą“, – teigė į mitingą su draugu atėjęs 21 metų studentas Eimantas Kasperas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Kęstutis Dubnikas tvirtino, kad J. Noreikos atminimo lentos nukabinimas yra puolimas prieš Lietuvos valstybės gynėjus.

„Iš esmės yra pereita tam tikra linija, kuri reiškia klausimą apie nepriklausomos valstybės egzistavimą. Čia puolimas (atminimo lentos Jonui Noreikai nukabinimas – BNS) prieš Lietuvos valstybės gynėjus, partizanus“, – sakė jis.

Mitingo dalyviai priėmė rezoliuciją, kad privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas Vilniaus meras R. Šimašius, to nepadarius, mieste reikia įvesti tiesioginį valdymą ir surengti naujus rinkimus, turi būti atstatydinta LRT taryba, nes nesugeba užtikrinti nacionalinio transliuotojo misijos, trauktis privalo ir „prorurišką politiką vykdantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“, istorinę atmintį nagrinėjančiose komisijose negalima leisti dirbti sąsajų su okupaciniu režimu turėjusiems asmenims ir kt.