Prie jūros – šviesų girlianda
„Uždekime simbolinius Baltijos šalių draugystės laužus, tegul pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!“, – tokį šūkį paskelbę pilietinės akcijos „Senovinės ugnies naktis“ rengėjai sulaukė palaikymo – Šventosios, Palangos, Nemirsetos, Karklės, Girulių, ir Melnragės paplūdimius vakarėjant apgulė šimtai žmonių.
Bene daugiausiai klaipėdiečių susirinko Melnragės pakrantėje. Čia visos automobilių stovėjimo aikštelės, aplinkinės gatvelės buvo užkimštos, daug žmonių į pajūrį atminė dviračiais ir paspirtukais.
Žmonės nuo šiauriniu Klaipėdos jūrų uosto molu matė toliau ties Olando Kepurės skardžiu liepsnojančio laužo gaisus. O iš ten buvo matomos ties Karklės ir Šaipių kaimais, Nemirseta rusenančių laužų atšvaitai.
Simboliniai Baltijos šalių vienybės laužai buvo uždegti ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke ties Juodkrante ir Nida.
Gražus reginys iš kosmoso
Pajūryje susikibę rankomis žmonės šoko ir dainavo. Akcijos pabaigoje visuotinę euforiją sukėlė virš pakrančių praskridęs kariškių sraigtasparns su didžiule išskleista Lietuvos trispalve.
„Visų Baltijos šalių pakrantės švytėjo - laužų liepsnos plaistėsi kas penki kilometrai. Šeštadienio vakarą prie jūros iš viso buvo uždegta apie tūkstantis laužų – gražus vaizdas iš kosmoso“, – kalbėjo prie renginio „Senovinės ugnies naktis“ prisidėjusio Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Taip Lietuvos ir kaimyninių Baltijos kraštų žmonės prisiminė prieš tris dešimtmečius visus vienijusį ryžtą atgauti prarastą laisvę ir nepriklausomybę. Tuo pat metu palydėdami pasibaigusią vasarą jie prie jūros grožėjosi nuostabiu saulėlydžiu.
Vikingai uždegdavo laužus
Iniciatyva paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį Baltijos uždegti simbolinius laužus jau tapo tarptautine – prie šio projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija ir Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi priėjimo prie jūros.
Pirmą kartą tokie laužai suliepsnojo 1992 metais Suomijoje, kai ši šalis šventė savo nepriklausomybės 75-metį. Akcija prisiminė senąją dar vikingų laikus menančią Baltijos jūros pakrančių apsaugos ir perspėjimo nuo pavojų sistemą.
Anais laikais kiekviena pajūrio bendruomenė įsipareigodavo prisidėti prie savo pakrančių saugumo ir gynybos saugumo – artėjant priešui, uždegti laužus, įspėti kaimynus apie gresiantį pavojų. Tuos, kurie nesilaikydavo susitarimų, bausdavo.
Žmonės neskubėjo skirstytis
Pernai Lietuvos pajūryje uždegti simboliniai laužai buvo skirti valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, o šiemet – unikalaus Baltijos kelio 30-mečiui.
„Buvo linksma, žmonės nenorėjo skirstyti, visi pasijuto esantys tos pačios prie Baltijos gyvenančios bendruomenės dalimi“, – pasakojo šventinę „Senovinės ugnies nakties“ programą prie jūros antrą kartą organizavusių Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.
Klaipėdiečiai pajūrį nuo Melnragės iki Karklės apgulė ištisomis šeimomis. Juos linksmino Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“, kolektyvo „Žilvinas“ šokėjai ir muzikantai. Laužų liepsnos nutvieskė ir kažkada Baltijos kelyje stovėjusių patriotų veidus.
Melnragėje prie simbolinio laužo pasirodęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pasveikino visus kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, džiaugėsi, kad jaunoji karta nepamiršta Baltijos kelio.
