Dejonės, kad senovėje viskas buvo geriau ir gražiau, o šiandien – tik nuosmukis, vienas dažniausių žmonijos pomėgių ir mitų.
Žinoma, tais lemtingų lūžių laikais, kuriuos žymi Baltijos kelias, vienybės ir pakilimo iš tiesų buvo daugiau. Bet kažkokios absoliučios vienybės taip pat nebuvo, o ir negalėjo būti.
Juolab nieko keista, kad gyvenimui grįžus į drumstą kasdienybės tėkmę daugelis vėl pradeda grumtis ir rietis kone dėl kiekvienos problemos. Dar daugiau – tai ir yra gal netobulos, bet geriausios iš blogiausių demokratinės santvarkos esmė.
Tiesa, demokratinė konkurencija neretai virsta savo pačios karikatūra. Ypač aiškiai tai rodo dabartinė Lietuvos valdančioji dauguma. Ji gavo tokią tvirtą valdžią, kokios nė viena politinė jėga neturėjo jau du dešimtmečius, bet tesugeba makaluotis rietenų liūne.
Šią savaitę atnaujinta Vyriausybė su perdažyta iškaba ir trimis naujais ministrais Seime patvirtinta įtikinama 75 balsų dauguma. Nieko keista – ir opozicijai, ir prezidentui G.Nausėdai aišku, kad jokios kitos koalicijos, kaip pagrįstos valstiečiais, šiuo metu Seime nėra ir negali būti.
Todėl opozicijos bruzdėjimas, kad ministrų kabineto įgaliojimai patvirtinti galbūt antikonstituciškai, tiktai protokoliniu nutarimu, o ne iš naujo balsuojant dėl Vyriausybės programos, – tik parodomasis.
Dar vieningiau buvo patvirtinta valstiečių kandidato į eurokomisarus ekonomikos ir inovacijų ministro V.Sinkevičiaus kandidatūra. Už jį balsavo net 89 Seimo nariai.
Bet tikrasis išbandymas šio kandidato laukia Europarlamente, jau dabar kai kurie jo nariai žada lietuvį ne tik pačirškinti, bet gulti prieš jį kryžiumi. Vienas tokių – valstiečių deleguotas europarlamentaras S.Jakeliūnas.
Užkulisiuose kalbama, jog abu šie politikai nemėgsta vienas kito jau seniai – ir dėl ideologinių, ir dėl asmeninių nesutarimų.
Naujas viršūnes šią savaitę pasiekė ir valstietiškųjų rietenų dėl Seimo pirmininko posto epopėja.
V.Pranckietis pareiškė pats išeisiantis iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kad tik nesuteiktų malonumo R.Karbauskiui jį išmesti.
Keistokas žingsnis. Kažin ar jam nevertėjo ir toliau laikytis šiame fronte. Juk būtent dėl savo užsispyrimo visuomenės akyse tapęs R.Karbauskio auka V.Pranckietis augino savo reitingus.
Kita vertus, neseniai situacija pasikeitė. R.Karbauskis, anksčiau sakęs, kad V.Pranckietis galėtų likti Seimo vadovo poste, bet turėtų pereiti pas „socialdarbiečius“, vėl susirengė jį išmesti.
Mat paaiškėjo, kad V.Pranckietis jau prieš pusantrų metų buvo gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie įtartinus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės I.Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais, bet tos žinios neperdavė Seimo valdybos nariams.
Negana to, valstiečių vadovas prisiminė ir „Lietuvos ryto“ straipsnį, kuriame buvo atskleista, kad Seimo pirmininkas tarnybiniu transportu, lydimas apsaugininkų, vos ne kasdien važinėja iš namų Kauno rajone į Vilnių ir atgal, nors jam skirti trijų kambarių apartamentai sostinės centre.
Anot R.Karbauskio, ir dėl tokio naudojimosi privilegijomis jo buvęs dėstytojas, matyt, nevertas pasitikėjimo.
Seimo pirmininko situaciją apsunkino ir tai, kad dėl nutylėtos pažymos apie I.Rozovą kitaip pragydo ir opozicija, kuri anksčiau vienareikšmiškai rėmė V.Pranckietį jo dvikovoje su R.Karbauskiu. Ir konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai ėmė svarstyti, ar šis politikas vertas tokio aukšto posto.
Taigi rudens politinis sezonas greičiausiai prasidės valstiečių interpeliacija pačių paskirtam Seimo pirmininkui.
Apibendrinant galima retoriškai paklausti: ko kito galima tikėtis iš tokio margumo ir kartu politinio žalumo publikos, kuri suburta po vien tik iš reikalo kartu tebegyvenančių R.Karbauskio ir S.Skvernelio sparnu?
Kad politiniai naujokai klysta, jau spėjo įrodyti ir šiek tiek daugiau kaip mėnesį prezidento pareigas einantis G.Nausėda.
Šalies vadovas buvo vetavęs parlamento priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis iki 1,5 tūkst. hektarų ribojamas vienam subjektui ar susijusiems asmenims galimas įsigyti miškų plotas. Bet prezidento veto Seimas triuškinama balų dauguma užvakar atmetė.
Daugelis parlamentarų, skalbusių prezidento komandą, kuri ne itin rišliai mėgino pagrįsti veto, ir pusbalsiu, ir garsiai kalbėjo, kad taip buvęs švedų SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda pataikauja garsiai švedų įmonei „Ikea“, jau prisipirkusiai keliasdešimt tūkstančių hektarų miško Lietuvoje ir norinčiai įsigyti dar daugiau.
Šitokius įtarimus, galima sakyti, patvirtino prezidento patarėjas J.Neverovičius, parlamentarams pasiguodęs, kad į Prezidentūrą skambina iš Švedijos ambasados ir perduoda kai kurių investuotojų nerimą.
Beje, skambučių Prezidentūrai nepaneigė ir Švedijos ambasados atstovai, bet prisiekinėjo, kad vetuoti įstatymo pataisų neprašė.
Tai bene pirmas kartėlio gurkšnis G.Nausėdai iki tol saldžiai gyvenant prezidentavimo medaus mėnesį. Tačiau kažin ar ši veto istorija taip greitai nugrimztų į užmarštį, jeigu prezidento pozicijos reitinguose ir santykiai su susmukusia valdančiąja dauguma būtų kitokie nei dabar. Ar nebūtų prabilta apie dar vieną parlamentinį tyrimą, nukreiptą į Prezidentūrą?
O kol kas galima pasakyti tiek: jeigu jau suklysta net didžiausios tautos meilės karūnų nešiotojai, tai gali bent kiek paguosti visus smulkesnius rietenų su visais dalyvius.
Apžvalgininkas
