Anot LRT.lt, Generolo Vėtros šalininkai žada pagaminti naują jam pagerbti skirtą lentą ir pakabinti ją ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos rugsėjo pradžioje.
Daugiau nei du dešimtmečius kabojusi atminimo lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Vilniaus meras teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir tvarkyti jų turtą.
R. Šimašius, komentuodamas savo kontraversiškai įvertintą sprendimą nukabinti J. Noreikos atminimo lentą, sako žinojęs, kad, nepaisant visų faktų, daliai žmonių skaudės. Meras tuomet socialiniame feisbuko tinkle akcentavo, kad sprendimas nukabinti atminimo lentą J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos buvo vienas emociškai sunkiausių per visą jo darbo laiką savivaldybėje, tačiau, kartu akcentavo jis, miesto vardu šios istorinės asmenybės neleis šlovinti.
Argumentuodamas tokią tezę R. Šimašius deklaravo ne kartą išsakytus teiginius, esą J. Noreika dalyvavo žydų geto steigime.
Sostinės meras visgi pridūrė, kad visuomenėje audras sukėlęs sprendimas nukabinti J. Noreikos atminimo lentą buvo vienas sunkiausių jo, kaip miesto vadovo, sprendimų. Jo teigimu, prieš priimant šį kontraversiškai įvertintą sprendimą jis žinojo, kad dalį žmonių memorialinės lentos nuėmimas įskaudins.
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo tarpu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
