V.Adamkus – mokytojas ir pavyzdys
Pradėdamas savo kalbą prezidentas G.Nausėda džiaugėsi galimybe dalyvauti būtent kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus konferencijoje.
„Noriu pasidžiaugti galimybe tarti žodį V.Adamkaus konferencijoje. Laikau jį savo mokytoju, iš kurio sėmiausi patirties. V.Adamkus visą laiką buvo man pavyzdys, užsienio politikoje siekdamas glaudesnės partnerystės“, – tokiais žodžiais savo pranešimą pradėjo G.Nausėda.
Baltijos kelias ir euroatlantinės partnerystės siekis
Baltijos kelio išvakarėse G.Nausėda prisiminė šio įvykio reikšmę Lietuvos istorijoje. Tačiau, pasak prezidento, net ir pasiekę prieš tris dešimtmečius išsikeltus narystės ES ir NATO tikslus, negalime jaustis saugūs.
„Rytoj mes minėsime 80-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto ir 30-ąsias Baltijos kelio metines. Tai yra puiki proga atsispirti nuo praeities, įvertinti išmoktas pamokas. <..> Baltijos kelio esmė nebuvo abstraktus kalbėjimas apie patirtą priklausomybę. Sąjūdis reikalo išvesti okupacinę kariuomenę. Tai ne tik padėjo siekti išsivadavimo, bet nubrėžė išsivadavimo trajektoriją.
Baltijos šalys pirmos labai aiškiai deklaravo euroatlantinės integracijos siekį. Šiandien Lietuva yra ES ir NATO narė, tačiau mes negalime jaustis visiškai saugūs, kol kaimynystėje veikia postimperinis Rusijos režimas, kol prie pat mūsų slenksčio, Kaliningrade, toliau kaupiama puolamoji karinė ginkluotė, o Rytų Ukrainoje tęsiamas kruvinas karinis konfliktas. Negalime jaustis saugūs, kol nesaugus jaučiasi mūsų kaimynas“, – pabrėžė G.Nausėda.
Būtina įnešti daugiau šviesos
Prezidentas G.Nausėda išreiškė tvirtą palaikymą Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos narystei ES.
„Reikia ugdyti dialogo kultūrą, pasitelkiant Europos idėją kaip prieš keletą dešimtmečių darė Baltijos šalys. Puikiai žinome, kad mūsų partnerių pastangos judėti susiduria su naujais kliuviniais. Iki šiol nieko nėra padaryta, kad būtų sustabdyta agresija Ukrainoje.
Didžioji kaimynė aktyviai veikia ir daugiausiai pasiekia ten, kur tvyro juodžiausi šešėliai. Mūsų pareiga yra visada ir visur įnešti daugiau šviesos“, – savo pranešime teigė prezidentas.
Prezidento G.Nausėdos teigimu, ES ir NATO gynybiniai pajėgumai turėtų stiprinti vieni kitus, o Lietuvos ir visos ES likimas bei saugumas nemaža dalimi priklausys nuo ES plėtros į Rytus.
„Stipriausi esame tada, kai nesvyruodami remiamės bendromis vertybėmis, laikomės išvien ir neleidžiame priešininkams įkalti tarp mūsų pleišto <..> Mes esame ir būsime stiprūs tiek, kiek patys tikėsime savo jėgomis ir gebėsime jas telkti. <..> Sklaidykime tamsą ir mes“, – sakė G.Nausėda.
Akcentavo Lietuvos ir Gruzijos panašumus
Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili akcentavo, kad Lietuva ir Gruzija turi daug panašumų, tačiau pripažino, kad kol kas Gruzija gerokai atsilieka nuo Lietuvos.
„Mes esame dvi šalys Europos pakraščiuose, kalbant geografiniais terminais. Abi mūsų šalys buvo per jėgą integruotos į Rusijos imperiją, toliau sekė rusifikacijos politika, kuri baigėsi tuo, kad mūsų šalyse tik sustiprėjo nacionalinė tapatybė. Buvo atgauta nepriklausomybė, patvirtintos demokratinės Konstitucijos. Tuo pačiu metu buvo sudaryta Tautų lyga, deja, paskui Gruziją okupavo, po kiek laiko jus ištiko tas pats likimas. Taip pat mūsų kelias iš Rusijos režimo buvo labai panašus: abi mūsų valstybės 1991 m. išsilaisvino ir tapo laisvos“, – sakė Gruzijos prezidentė.
Prezidentės S.Zurabišvili teigimu, pagrindiniai veiksniai, dėl kurių ši šalis negali priartėti prie Europos, yra susiję su išorinėmis grėsmėmis.
„Atsiliekame. Tam yra ne viena priežastis, susijusi ne tiek su Gruzijos pastangų trūkumu, bet su bendra aplinka. Visi puikiai žinome, kokia ta aplinka. <..> Mes sekame jums iš paskos, tačiau esame tikri, kad ir toliau eisime jūsų pėdomis. Esame įsitikinę, kad Gruzija bus Europos dalis, Gruzijos istorija mums suteikia pasitikėjimo“, – esamą bendradarbiavimo su ES perpektyvą komentavo Gruzijos prezidentė.
Pasak politikės, sėkmingai Gruzijos integracijai, atsižvelgiant į agresyvią Rusijos politiką šios šalies atžvilgiu, būtini ES palaikymo veiksmai ir realus finansinis palaikymas.
„Pati Europa yra optimizmo pamoka, Europa sukūrė unikalų plėtros modelį, savanoriškos vienybės modelį – visos šalys prisijungė savanoriškai, nei viena tauta nebuvo prievarta prijungta prie tos sąjungos“, – ES idėją komentavo prezidentė S.Zurabišvili.
Svarbu daryti daugiau nei sugebame
Vienas iš trečius metus vykstančios konferencijos iniciatorių ir organizatorių diplomatas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis pasakojo, kad prieš trejus metus kartu su V.Adamkumi iniciavo šią konferenciją, siekdami Lietuvos užsienio politikai sugrąžinti ambicijas.
„Pradėjome šio regiono pasikeitimus ir įkvėpėme kitas šalis sekti mūsų pavyzdžiu. Kai kas sako, kad tragedijos priežastis yra susitaikymas. Reikia pabandyti padaryti daugiau nei mes sugebame <..>
Mes turime karinius ir branduolinius monstrus, kurie kelia grėsmę mūsų gyvybėms. Pastaraisiais metais užėmėme gynybinę poziciją, mums pritrūko vienybės pakeisti situaciją į gerą“, – apie konferencijos ištakas kalbėjo Ž.Pavilionis.
Seimo narys džiaugėsi, kad šiemet konferencija pakilo į prezidentinį lygį ir dėkojo prezidentui G.Nausėdai už atvertas Prezidentūros duris.
Pirmoji V.Adamkaus konferencija įvyko 2017 m. ir buvo skirta transatlantinės bendruomenės regioninės lyderystės užsienio politikoje aptarimui. Pagrindinis dėmesys antrosios konferencijos, surengtos 2018 m., metu buvo sutelktas į Rusijos ateitį.
