Trečią kadenciją Seime dirbantis J. Narkevičius, iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pasiūlytas kaip kandidatas į vidaus reikalų ministrus, Vyriausybėje keičia trejus metus Susisiekimo ministerijai vadovavusį Roką Masiulį.
Tiek susisiekimo, tiek vidaus reikalų ministrų portfeliai Lenkų rinkimų akcijai atitenka pagal koalicinę sutartį, liepos pradžioje sudarytą tarp šios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“.
Iš Trakų kilęs ir čia gyvenantis J. Narkevičius politinę karjerą pradėjo švietimo administratoriumi, parlamente daugiausiai pasižymėjo kaip tautinių mažumų švietimo interesų gynėjas, tad susisiekimo sritis jam bus ganėtinai nauja.
J. Narkevičiaus bendražygiai teigia, jog su naujais iššūkiais jam susitvarkyti padės sukaupta vadovaujančio darbo patirtis, jie pabrėžia diplomatiškumą, organizuotumą.
Opozicijos atstovai kelia klausimą, ar J. Narkevičiui pavyks iš tautinių mažumų interesų gynėjo vaidmens persiorientuoti į nacionalinės reikšmės politiką.
Rinkosi mokytojo kelią
Baigęs Trakų vidurinę mokyklą J. Narkevičius įstojo į tuometinį Pedagoginį institutą, matematiką. Baigęs studijas pradėjo dirbti mokytoju, po kelerių metų tapo mokyklos direktoriumi.
Pasak parlamentaro, mokytojavimas – jų šeimos tradicija, pedagogines studijas pasirinko ir du jo vyresni broliai.
„Mama dirbo mokytoja, šeimoje yra daug mokytojų, ir pusseserė, ir pusbrolis, bet pradžia, be abejo, buvo mamos įtaka. Vyresnysis brolis irgi studijavo matematiką, vidurinis – irgi matematikos mokytojas, ir aš tradiciškai pasirinkau tuomet Pedagoginį institutą, matematikos mokytojo specialybę“, – BNS sakė J. Narkevičius.
Po septyniolikos metų darbo mokykloje – iš pradžių mokytoju, o po to direktoriumi – J. Narkevičius pradėjo eiti Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pareigas, vėliau tapo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. 2008 metais jis buvo išrinktas į Seimą, vienmandatėje Vilniaus-Trakų apygardoje, ir nuo to laiko be pertrūkio dirba parlamente.
„Nuo pradžių buvau aktyvus visuomenininkas, Lenkų sąjungos kaip visuomeninės organizacijos Trakų rajone vienas iš įkūrėjų, tris-keturias kadencijas buvau rajono tarybos nariu, po to šios pareigos nebebuvo suderinamos Seimo nario mandatu“, – posūkį į politiką aiškino būsimasis ministras.
Nesijaučia naujokas susisiekimo srityje
Seime Švietimo ir mokslo komitete visas tris kadencijas dirbęs J. Narkevičius sako per savo darbo karjerą susidūręs ir su susisiekimo sektoriumi, vienu iš kuruotų projektų nurodo naujos Lentvario pervažos statybas. Jos turėtų prasidėti 2020 metais.
„Su laiku tos sferos plečiasi. Dirbant savivaldybėje susisiekimo sfera buvo persipynusi, kai buvau savivaldybės tarybos nariu, irgi reikėjo spręsti daug susisiekimo klausimų“, – į klausimą, ar nesijaučia pereinantis vadovauti jam mažai pažįstamam sektoriui, atsakė J. Narkevičius.
„Buvau vienas iš Lentvario pervažos projekto iniciatorių ir koordinatorių, darbo grupės įkūrėjas, su Susisiekimo ministerija daug bendradarbiavome, kad suderintume veiksmų planą. Tas projektas baigiamas paruošti, kitais metais turėtų pajudėti, ir per tuos visus metus buvo tas derinimo darbas“, – kalbėjo politikas.
„Kiekvienas, kuris pereina į kitas pareigas, turi semtis papildomų žinių, tai yra normalu“, – sakė jis.
Tris kadencijas su J. Narkevičiumi Seime dirbantis ir per dvidešimt metų jį pažįstantis LLRA-KŠS atstovas Michalas Mackevičius teigė matęs, jog kolega jau nori plėsti savo veiklos sferą.
„Jis norėjo jau ko nors kito, ne tik švietimo. Baigė Mykolo Romerio universitete vadybą, aš dar klausiau, kam tau reikia, esi Seimo narys“, – BNS sakė M. Mackevičius.
Magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete, kur studijavo viešąjį administravimą, J. Narkevičius įgijo jau būdamas parlamentaru, 2011 metais.
Opozicijos abejonės – dėl naujos srities
Viename sektoriuje, bet dažniausiai skirtingose barikadų pusėse su J. Narkevičiumi buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius sako norintis tikėti, kad „šis trumpas laikotarpis jam dirbant ministru pakankamai skirtingoje srityje nuo švietimo bus pakankamas įsigilinti į specifinę naują sritį“.
„Man visad atrodė, kad J. Narkevičius serga už švietimą, serga už tautinių mažumų vaikų tobulėjimą ir lavinimąsi, kita vertus, mano nuomone, jam dažnai pritrūkdavo gilaus visumos suvokimo“, – BNS sakė buvęs švietimo ministras G. Steponavičius.
„Atkaklumo ir užsispyrimo ponui Narkevičiui tikrai netrūko mūsų ilgametėse diskusijose, bet visada apie kolegas oponentus kalbėdamas aš linkiu, kad jie nestokotų platesnės visumos suvokimo. Šiuo atveju manau, kad Jaroslavui bus nemažas iššūkis save išbandyt nebe siauroje, o nacionalinio lygmens veikloje“, – kalbėjo parlamentaras.
Vilniaus miesto vicemerė LLRA-LKŠ atstovė Edita Tamošiūnaitė teigė, kad nuosekliai karjeros laiptais kopusiam J. Narkevičiui naujose pareigose pakaks vadybinės kompetencijos.
„J. Narkevičius tiek politikoje, tiek vadyboje turi didžiulę patirtį, valstybės sektoriuje jis dirbo daugiau nei penkiolika metų, buvo mokyklos direktorius, dirbo savivaldybės administracijoje, yra kompetentingas, dalykiškas“, – BNS sakė E. Tamošiūnaitė.
Su būsimu ministru darbo sferoje ji susidūrė J. Narkevičiui dar einant Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vadovo pareigas, E. Tamošiūnaitė rajone dirbo mokyklos direktore.
Buvusi J. Narkevičiaus patarėja, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė buvusį vadovą apibūdina kaip „lyderį, draugišką, labai aktyvų ir bendruomenišką“.
„Administravime jis perėjo visus įmanomus lygmenis – nuo vadovavimo mokyklai, darbo savivaldybės administracijoje, vėliau Seimo nariu, Seimo vicepirmininku“, – BNS sakė A. Mankeliūnienė.
Laisvalaikis: muzika, sportas, meistravimas
Laisvalaikiu J. Narkevičius sako mėgstantis sportuoti, meistrauti, politikas 17 metų buvo lenkų dainų ir šokių ansamblio „Wilia“ narys.
„Kai įstojau į institutą, tai buvo 1978-ieji, tradiciškai šeimos nariai buvo ansamblio „Wilia“ nariai. Tai buvo vienintelis tais laikais lenkų liaudies ansamblis, buvau 17 metų jo dalyvis, paskui Trakuose ansamblio „Trozcanie“ narys, tada vaikų ansamblio steigėjas ir vadovas“, – pasakojo J. Narkevičius.
Šiuo metu J. Narkevičius sako tautinio meno kolektyvų veikloje dalyvaujantis tik kaip organizatorius: „Kadangi esu Trakų rajono Lenkų sąjungos skyriaus pirmininkas, mes organizuojame daug įvairiausių projektų, renginių, nesu nutolęs nuo šito“.
„Sportavimas, meistrystė, man patinka visokiausi statybos darbai, bandau derint laisvalaikį su tam tikru naudingumu“, – apie savo pomėgius kalbėjo politikas.
Politiniai oponentai yra kėlę klausimų dėl jo šeimos žemės Trakų centre gavimo aplinkybių – buvęs meras jį viešai apkaltino parko dalies pasisavinimu, politikas tai kategoriškai neigė.
Jis taip pat sulaukė kritikos dėl raginimų steigti parlamentinę grupę ryšiams su Baltarusija ir požiūrio į Antrąjį pasaulinį karą.
Parlamentaras taip pat patvirtina, kad tolima giminystė jį sieja su Trakų nusikalstamo pasaulio atstovu įvardijamu Stanislovu Narkevičiumi, pravarde „Narkuša“, tačiau tikina su juo nepalaikantis ryšių.
„Galbūt protėviai susiję, bet čia ketvirtos kartos atšaka, mes su juo neturime jokio sąryšio. Trečios ar kelintos eilės pusbroliai. Bando susieti, oponentai ypač bando sakyti, kad yra kažkoks sąryšis, bet mes su juo nebendravome ir sąryšio neturime“, – teigė J. Narkevičius.
Politikas pažymi turintis leidimą dirbti su slapta informacija: „Turiu slaptumo pažymą, taigi, mano ir biografija, ir veikla buvo nagrinėjama, ir dabar žinau, kad premjeras buvo užklausą pateikęs, taigi esu prafiltruotas“.
Jo žmona Irena Narkevič dirba Vilniaus rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patarėja, dukra Karolina Narkevič šiemet tapo kultūros ministro kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko patarėja.
