2016-ųjų pabaigoje, iškart po rinkimų, pastarasis neturėjo nei 30 proc. visuomenės palaikymo, o šių metų liepą, su 53,2 proc. žmonių simpatijų, jau lipo ant kulnų vos per kelias dešimtąsias procento jį pralenkusiam Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.
Visai kitokia situacija R.Karbauskio reitingų kalneliuose – po rinkimų džiaugęsis šlovės spinduliais (2016 m. pabaigoje palankumą jam išreiškė 51,7 proc. apklaustųjų), dabar valstiečių lyderis liko lyg prie suskilusios geldos. Jį naujausioje apklausoje liepos mėnesį palaikė kiek mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų.
„Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos buvo sudarinėjamos kiekvieną mėnesį. Taigi kaip nuo pat valstiečių pergalės Seimo rinkimuose keitėsi R.Karbauskio ir V.Pranckiečio reitingai.
Reitingų lyderis keitėsi
2016 metų gruodis. Po valstiečiams pergalingai pasibaigusių Seimo rinkimų pasirodė pirmieji reitingai, iš kurių jau buvo galima susidaryti įspūdį, kaip tautiečiai vertina save gelbėtojais ir profesiolanais prisistačius valstiečius.
Partijos lyderis R.Karbauskis tuomet galėjo mėgautis porinkiminiu šlovės svaiguliu: valdžios formavimas – jo rankose, rinkėjų, kurie jį vertino palankiai, skaičius perkopė 50 proc.
Lapkričio viduryje Seimo pirmininku paskirtas V.Pranckietis dar buvo mažai kam žinomas, todėl jį palankiai vertino 28,5 proc. apklaustųjų. Dauguma jų dar neturėjo nuomonės apie šį politikos naujoką.
Tačiau politikoje viskas gali pasikeisti ir per vieną naktį. Jau kitą mėnesį – 2017 metų sausį – palankiai ir nepalankiai vertinusiųjų šiuos politikus procentai pastebimai pasikeitė.
Kol Seimo pirmininko reitingas šoktelėjo beveik dešimčia procentų (iki 37,7 proc. vertinusiųjų palankiai), simpatijos valstiečių lyderiui traukėsi (palankiai jį vertino jau 46,3 proc. rinkėjų).
Smuktelėjo dėl dramų
Tiesa, būtent sausį rinkėjai sužinojo apie R.Karbauskio ir Gretos Kildišienės istoriją, kai paaiškėjo, kad pastaroji savo biografijoje netiksliai nurodė informaciją apie savo išsilavinimą.
VRK pateiktoje biografijoje Seimo narė buvo nurodžiusi, kad įstojo į Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą, nors paaiškėjo, kad tokio šioje kolegijoje nėra ir nebuvo. Vėliau ugnį dar labiau pakurstė politikės iš „Agrokoncerno“ nuomotas automobilis, apie kurį jos deklaracijose nebuvo užsiminta.
Taip pat tuomet skelbtas „Lietuvos ryto“ žurnalistinis tyrimas parodė, kad R.Karbauskis turėjo gausybę nekilnojamojo turto Lietuvoje ir Ispanijoje, bet toli gražu ne visą jį buvo deklaravęs.
Šie skandalai R.Karbauskio aukštus reitingus nugesino žaibiškai. 2017 vasarį palankiai jį vertino jau tik 36,8 proc., kovą sumažėjo iki ketvirtadalio – vos 24,1 proc. apklaustųjų. Atitinkamai augo ir nepalankiai vertinančiųjų procentas: vasarį tokių buvo 34,1 proc., kovą – rekordinis skaičius – 51,2 proc.
Nepadėjo ir savi
Nuo 2017 metų pabaigos tokie R.Karbauskio reitingai tapo įprastais. Pavyzdžiui, spalį jį palaikė 23,5 proc., gruodį – 24 proc. rinkėjų. Nežymus reitingų krytis buvo pastebimas 2018 metų pradžioje, kovą, kuomet opozicija ir dalis visuomenės veikėjų inicijavo mitingą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
R.Karbauskio reitingas tą mėnesį krito iki 23,4 proc. vertinusiųjų palankiai ir net kas antras apklaustasis jį vertino nepalankiai. Iki metų galo buvusios žmonių simpatijų nepavyko susigrąžinti, bet palankumą jam reiškė vėl kiek daugiau nei ketvirtadalis.
Iki dvejus metus nebematytų skaičių – 30,1 proc. – R.Karbauskio palankiai vertinančiųjų procentas pakilo 2019 metų kovą. Apklausos dalyviai bene pirmąkart po kelerių metų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlį ėmė vertinti kiek palankiau nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Gabrielių Landsbergį.
Panašus R.Karbauskio reitingas išliko visą rinkiminį pavasarį, o tokio vertinimo pasikeitimą galėjo lemti ir itin glaudus bendradarbiavimas su prezidento posto siekusiu premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris galimai pagerino valstiečių lyderio reputaciją.
Vis dėlto jai vėl nusiristi „padėjo“ kitas savas asmuo – tas pats V.Pranckietis. Jų konflikto metu dėl Seimo pirmininko kėdės, R.Karbauskio reitingas vėl susitraukė (dar gegužės mėnesį palankiai jį vertino 30 proc. apklaustųjų, nepalankiai 50,9 proc., o liepą palankiųjų beliko 24 proc., o nepalankių skaičius išaugo iki 54 proc.).
Seimo pirmininko situacija – kitokia
Visai kitokia situacija buvo ramaus, visuomenei dar ne per geriausiai pažįstamo politikos naujoko V.Pranckiečio stovykloje. Seimo pirmininką 2017 metų vasarį palankiai įvertino 41,5 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 10,2 proc.
Dar didesnis šuolis vyko kovą. Palankumą V.Pranckiečiui išreiškė jau 51,6 proc., o nepalankiai parlamento vadovą vertino apie dešimt procentų apklaustųjų. Jis pirmą kartą pateko į palankiausiai vertinamų politikų trejetuką.
2017 metų pabaigoje V.Pranckiečio reitingai stabilizavosi ir palankumą jam vidutiniškai reiškė apie 47 proc. apklaustosios visuomenės, tačiau ūgtelėjo ir nepalankiai vertinančiųjų skaičius, kuris svyravo nuo 14-18,9 proc.
2018 metų pradžioje palankumas Seimo pirmininkui išliko panašus – jis visada siekė apie 44 proc. Visgi balandį šiek tiek išaugo nepalankiai vertinančiųjų V.Pranckietį skaičius, kuris siekė beveik 20 proc. (tiksliau, – 19,7 proc.). Jis iš mylimiausių politikų trejetuko iškrito į penktąją vietą.
Šis kritimas galimai sutapo su tų pačių metų kovą vykusiu mitingu „Mes kaltinam!“, kuriuo buvo siekiama pirmalaikių Seimo rinkimų. Tuomet ant scenos prie parlamento užsilipęs jo vadovas kartu su susirinkusia minia skandavo „Gėda“.
„Pasakysiu viena, kas jus ir mus čia atvedė. Mus čia atvedė gėda. Ar man gėda dėl Basčio? Ar man gėda dėl Pūko? Ar man gėda dėl Kildišienės? Ar man gėda dėl Skardžiaus? Atėjau, nes man tikrai gėda būti tokio Seimo pirmininku“, – mitinge pareiškė V.Pranckietis.
Neregėtas šuolis
Tokie parlamento vadovo žodžiai jo reitingui stipriai nepakenkė ir per visus 2018 metus jo reitingas nebuvo žemesnis nei 42 proc. 2019 metų pradžioje Seimo pirmininko reitingai taip pat išliko stabilūs.
Ir nors dar gegužės mėnesį V.Pranckiečio reitingai nerodė nieko naujo (palankiai jį vertino 42,5 proc.), viskas pasikeitė birželį po prasidėjusio jo ir valstiečių pirmininko R.Karbauskio konflikto.
Seimo pirmininko posto nesutikęs užleisti V.Pranckietis visuomenės nuomonės apklausose šovė į neregėtas aukštumas. Birželio mėnesį palankiai vertinusiųjų parlamento vadovą skaičius pakilo daugiau nei dešimčia procentų ir siekė 53,7 proc. Iki 15,3 proc. sumažėjo ir neigiamų V.Pranckiečio vertinimų.
Naujausių apklausų duomenimis, situacija ir toliau išlieka panaši. Seimo vadovas mėgaujasi netikėtai užklupusia sėkme ir toliau išlaikydamas palankiai jį vertinančiųjų procentą virš 53, o nepalankių vertinimų skaičius dar sumenko iki 14,1 proc.
Įsižiebė konfliktas
Prieš daugiau nei mėnesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga pasirašė koalicijos sutartį, pagal kurią Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.
Tiesa, dabartinis parlamento vadovas V.Pranckietis atsisakė perleisti savo kėdę „socialdarbiečių“ vedliui Gediminui Kirkilui argumentuodamas, kad jį atleisti gali tik Seimas, o šis postų perdalijimas esą tėra R.Karbauskio kerštas jam.
Dėl viešų V.Pranckiečio pasisakymų R.Karbauskis ir valstiečių valdyba apskundė V.Pranckietį partijos etikos sargams, tačiau šie Seimo pirmininko elgesyje pažeidimų neįžvelgė. Po tokio valstiečių etikos sargų sprendimo, R.Karbauskis pareiškė, kad toliau V.Pranckiečio elgesį svarstys partijos taryba.
