Buvęs Vilniaus tarybos narys milijonierius V.Martikonis su žmona Nijole Martikoniene šią vasarą padavė į teismą šešis naujuosius kaimynus sostinės Senamiestyje. Kiti kaimynai tapo trečiaisiais asmenimis teismo procese.
Kova verda dėl dviejų ankštų rūsio patalpų, per kurias nutiesti karšto vandens vamzdžiai ir kanalizacijos kolektorius. Trečioji patalpa nuo seno priklausė V.Martikonio įsigyto buto savininkams.
Teismo prašoma atidalyti ir priteisti ieškovų Martikonių bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn rūsio patalpas, kurių bendrasis plotas – 16,5 kvadratinio metro, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovams.
Jeigu kaimynai nenorės paaiškinti, kodėl neatiduoda sandėliukų, teismo prašoma priimti sprendimą už akių.
Apie teismą perspėjo
V.Martikonio advokatė Inga Daunoravičienė namo gyventojams iš anksto raštu pranešė, kad bus kreiptasi į teismą, jei kaimynai per dvi savaites nepasirašys sutikimo leisti jos klientui privatizuoti rūsio patalpų, kurios būtų proporcingos įsigytos galerijos plotui.
Savo ruožtu kone šešis dešimtmečius šiame name gyvenanti architektė ir dailininkė 85 metų Eugenija Pilypaitienė apskundė I.Daunoravičienės veiksmus Teisingumo ministerijai dėl galimai pažeistos profesinės etikos, advokatės darbo ir vardo pažeminimo.
Lietuvos advokatūroje jau pradėta procedūra dėl drausmės bylos iškėlimo šiai advokatei.
Rūsys – ne bibliotekos
1960 metais, kai vienas seniausių Vilniaus namų Pilies g. 12 buvo perstatytas, čia apsigyveno garsūs to meto paminklosaugininkai ir architektai. Butai buvo erdvūs ir patogūs. Vėliau buvo suformuotas ir vidinis kiemas – šiuo metu jis apaugęs medžiais. Gyventi čia buvo patogu.
Nieko nuostabaus, kad jie iškart sujudo išgirdę apie V.Martikonio užmojus.
Patalpos, kuriose įsikūrė V.Martikonio galerija, susideda iš dviejų dalių.
Prieš tris dešimtmečius šiame name gyvenusi garsi daugiavaikė aktorių šeima gavo leidimą privatizuoti greta esančios bibliotekos patalpas. Butui rūsys priklausė, o bibliotekai – ne.
Sujungusi butą ir buvusia biblioteka aktorių šeima patalpas pardavė, ir toje vietoje ilgam įsikūrė batų parduotuvės, o vėliau – galerija.
Šių metų pradžioje patalpas įsigijo V.Martikonis.
Parduotuvių ir galerijos savininkai naudojosi sandėliuku, kuris priklausė buvusiam aktorių butui.
Naujakurys pristatė viziją
Įsigijęs patalpas, kuriose ketino įrengti galeriją, V.Martikonis sukvietė namo gyventojų susirinkimą, kur žadėjo pristatyti savo viziją.
Tačiau susirinkime paties verslininko namo gyventojai nepamatė – su jais galerijos savininko vardu bendravo jo atstovas.
Vėliau kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ žurnaliste V.Martikonis jį apibūdino kaip techninį darbuotoją.
Vienas naujųjų namo gyventojų, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Aleksandras Patapas, pasakojo, kad vizija atrodė taip: namo rūsius reikia perskirstyti pagal butų ir galerijos plotą.
Atstovas pasiūlė gyventojams atrakinti rūsius, leisti juos aprašyti, o tuomet jau bus sprendžiama, kuri dalis priklauso galerijai. Apie tai, kad biblioteka rūsio neturėjo, naujieji savininkai net nenorėjo girdėti.
Antras vizijos punktas sukėlė dar daugiau juoko: buvo pasiteirauta, ar gyventojai norėtų parduoti V.Martikoniui savo butus.
Buvo pasidalyta jau seniai
Devyni iš dešimties šio namo būstų Registrų centre užregistruoti kaip „butas su rūsiu“.
Tačiau nėra nustatyta, kur kieno rūsys, tai buvo kaimynų susitarimo reikalas.
Be to, rūsiai priklauso tik butams, o ne komercinėms patalpoms. Ar V.Martikonio galerija įsikūrė bute ir kokią veiklą ji gali vykdyti?
„Labai maži tie rūseliai. Bet rūsio erdvė išsidalyta gana seniai. Kai įsigijau butą, kur buvo parašyta „su rūsiu“, man parodė, kur mano rūsys. Labai mažas – 4,5 kvadratinio metro“, – prisiminė A.Patapas.
Vilniečio tikinimu, taip buvo ir su galerija. Ankstesni šių patalpų savininkai nebuvo atsidaliję rūsio, bet žinojo, kur jis yra.
„Dabar V.Martikonis apsimeta, neva jam neparodė, kur jo rūsys. Aišku, visi juokiasi. Ir dabar, prisidengdami tuo, kad jiems neva priklauso didelės patalpos, jie nori perdalinti rūsius.
Bet visi rūsiai jau užimti, dalis privatizuota. Tai ar taip galima elgtis? Ar įstatymai tokį dalyką gali leisti?“ – kalbėjo A.Patapas.
Jį papiktino ir tai, kad vyresnio amžiaus namo gyventojams buvo grasinama išlaidomis advokatams ir žyminiu mokesčiu.
Administratorius rado patalpų
Prieš mėnesį naujasis galerijos savininkas paskelbė sutinkąs, kad jam būtų perduotos patalpos, kurios buvo užrakintos ir buvo vadinamos šilumos punktu. Jo atstovas nuėjo pas namo administratorių ir tas patalpas esą surado.
Namą administruojančios įmonės „Devilmora“ direktorius Vilimas Tamošiūnas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad namo Pilies g. 12 šilumos punktas yra įsikūręs viename kambaryje, esančiame rūsyje.
Direktorius sakė nežinąs, kodėl namo gyventojai manė, jog tai šilumos punktas, nes jokių dokumentų nėra – esą visame Senamiestyje namai neturi dokumentų.
Grąžina visuomenei skolą
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ V.Martikonis pabrėžė šioje situacijoje tikrai nenusipelnęs smerkimo – bent taip jaučiasi. Jis sutiko paaiškinti situaciją dėl sandėliukų.
„Tas patalpas pirkau metų pradžioje – Registrų centras išdavė dokumentus, kad man priklauso rūsys.
Notaras tai įformino normalia tvarka. Už tai aš sumokėjau didelius pinigus. Aš visuomenei įkūriau galeriją – atvirą ir nemokamą. Ir dabar nesuprantu, ko iš manęs norima.
Man reikia patalpų, kurios man priklauso. Aš neturiu kur sandėliuoti savo stelažų. Remiantis tais dokumentais nustatyta tvarka, man rūsyje priklausytų 20 kvadratinių metrų.
Keli žmonės viską supranta. Bet yra viena moteriškė, kuri nepatenkinta, o norint įregistruoti patalpas, reikia visų gyventojų sutikimo.
Perdalyti rūsį gal ir reikėtų, nes kai kurie butai jame užsiėmę didesnį plotą, nei priklauso pagal turimų patalpų skaičių. Pagalbinės patalpos – rūsys ir palėpė – yra skaičiuojami proporcingai pagal gyvenamųjų patalpų plotą.
Aš labdarą darau, aš visuomenei skolą atidavinėju, kad man sekėsi verslas visą gyvenimą“, – kalbėjo galerijos savininkas, kuris yra deklaravęs keliolikos miljonų eurų vertės turtą.
Paprašytas paaiškinti, kodėl jis tai vadina skolos atidavimu, V.Martikonis pabrėžė esantis socialiai atsakingas verslininkas: „Jei man pasisekė gyvenime verslas, aš visuomenei pristatau savo kolekciją ir nemokamai kviečiu lankytis. Tai – savotiškas skolos atidavimas.“
