Jau sulaužytas ne vienas vežimas iečių, bet gėdytis reikėtų šiauliečius paauklėti nevengiantiems politikams ir valdininkams, mat jų išskirtinis rūpestis varguoliais prasilenkia su darbais. Šiauliečių akis bado Ginkūnų kapinėse esantys apleisti benamių kapai.
Į miesto pašonėje esančių kapinių šiaurės rytinį kampą užsukę praeiviai kraupsta, išvydę patvorį, kuriame nuo 2009 m. už valstybės pinigus laidojami vargdieniai. Šiame užkampyje jau palaidota apie pusšimtį žmonių.
Į paskutinę kelionę be artimųjų išlydėtų vargetų kapavietės apaugusios vešlia žole. Vieta čia itin šlapia, tad nenuostabu, kad veši paežerių, pelkių augalai. Vietomis žolės išstypusios net iki 1,3 metro, tad gožia medinius kryžius, antkapius.
Kai kur išsibarsčiusius kryžius baigia praryti patvoryje vešintys karklai. Nemažai užrašų ant kryžių seniai išblukę nuo saulės, tad kapai vienas po kito virsta bevardžiais.
Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė sakė, kad kapines prižiūri bendrovė „Ecoservice projektai“. Pagal sutartį vargdieniams skirtas kapinių plotas turi būti nušienautas kartą per metus.
Benamių kapams tvarkyti yra paskirta ir pinigų – konkursą laimėjusi įmonė „Paminklitas“ turi pastatyti 40 antkapių, sutvarkyti kapaviečių teritoriją. Už šias paslaugas suderėta 6840 eurų.
Pasak valdininkų, kartą per metus Ginkūnų kapinėse nušienaujami 1693 kapai. Iš jų 528 – benamių amžinojo poilsio vieta. Įprastai žolė pjaunama vidurvasarį. Ar į šiaurės rytinį kampą žoliapjoviai buvo užsukę, sunku pasakyti, nes pakraščiai yra apkapoti, bet kitur žolė pernelyg aukšta.
Valdininkai ginasi, kad padėtis tik gerėja, mat iki 2018 m. neprižiūrimų kapaviečių netvarkė niekas. Iš valstybės biudžeto skiriama pinigų tik benamių laidojimui, o kapų priežiūrai reikia rasti pinigų Savivaldybės biudžete.
Iš žurnalistų apie netvarkomas kapavietes išgirdusi Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja E.Bružienė svarstė, kad apleistus varguolių kapus prižiūrėti galėtų padėti ir savanoriai.
