Kam geriau išleisti biudžeto pinigus – sumokėti kompensaciją už nugriautą pastatą ar jį įsigyti ir įkurdinti meno mokyklą?
Aukščiausiajam teismui (AT) nusprendus nugriauti Vijūnėlės dvaru pramintą pastatą, Druskininkų savivaldybės administracija tokį klausimą jau pateikė Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.
Kurorto savivaldybės atstovai šiomis dienomis kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, Nacionalinę žemės tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Šių institucijų pritarimas būtų reikalingas norint sudaryti taikos sutartį ir pakeisti Turistų gatvėje stovinčio pastato paskirtį.
Sulaukė politikų palaikymo
Kreiptis į Generalinę prokuratūrą nusprendusi Druskininkų savivaldybės administracija priminė, kad identišku atveju taikos sutartis jau buvo sudaryta.
Aukščiausiajam teismui 2010 metų balandžio 28-ąją priėmus nutartį išregistruoti ir nugriauti Preiloje, botelio vietoje, stovinčius namus, Vyriausybė sudarė darbo grupę ir ginčą su pastato statytojais išsprendė taikiai. Tie pastatai tebestovi iki šiol.
Nors bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ namus pastatė Kuršių nerijos nacionaliniame parke, o Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai įpareigojo juos nugriauti, pastatų ginti šoko ir vietos politikai, ir Vyriausybė.
Dėl statybų Druskininkuose ne kartą priekaištus reiškęs tuometis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tuomet dėl nelegalių statinių didelės problemos neįžvelgė.
„Visuomet sakiau, jog tais atvejais, kai statyba pripažįstama neteisėta ne dėl statytojų kaltės, o jie patys yra linkę bendradarbiauti ir imtis priemonių, kad objektai būtų rekonstruoti ar pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus, pulti griauti statinius būtų neprotinga. Klaidas reikia leisti ištaisyti. Šis atvejis – būtent toks“, – yra kalbėjęs V.Mazuronis.
Svarstys dvi ministerijos
Tačiau kai į dabartinę Vyriausybę kreipėsi Druskininkų savivaldybė, premjeras Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad AT sprendimo privalu laikytis ir pastatas turi būti nugriautas.
Nepaisant to, vakar Vyriausybė pavedė Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms parengti išvadą dėl Druskininkų valdžios prašymo Vijūnėlės dvarą perimti visuomenės reikmėms ir jame įrengti M.K.Čiurlionio meno mokyklą.
Prašo priteisti kompensaciją
Taikos sutarčiai ir pastato paskirties pakeitimui neprieštarauja ir jo savininkai Žilvinas ir Zina Poviloniai, o kurorto savivaldybės atstovai svarsto, kad nupirkti turtą iš savininkų būtų pigiau, nei sumokėti jiems kompensaciją.
Ž.Povilonis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams jau yra pateikęs ieškinį dėl pastato griovimo.
Galimą žalą verslininkas yra įvertinęs 1,6 milijono eurų, o priskaičiavus palūkanas suma jau išaugo iki 1,8 milijono eurų. Žalą prašoma atlyginti iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.
Ž.Povilonio pareiškimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo nagrinėja ir Europos žmogaus teisių teismas. Jei šis skundas būtų patenkintas, tai būtų signalas Lietuvai, kad su šia byla kažkas negerai.
Kai buvo išduotas leidimas statyboms, niekam nekilo abejonių, kad kas nors daroma neteisėtai.
Prieš gaudamas statybos leidimą būsimo pastato savininkas privalėjo surinkti gausybės valstybės institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos, Teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos, priešgaisrinės apsaugos, kultūros paveldo ir aplinkosaugos specialistų atsiliepimus.
Netelpa jaunieji menininkai
Druskininkų savivaldybės administracijos nuomone, žalos atlyginimui skirtos lėšos būtų panaudotos daug efektyviau, jei savivaldybė iš Povilonių pastatą išpirktų ir į jį perkeltų M.K.Čiurlionio meno mokyklą.
M.K.Čiurlionio meno mokykla yra įsikūrusi lopšelio-darželio „Žibutė“ patalpose.
Kuriantis naujoms šios ugdymo įstaigos grupėms jauniesiems menininkams ima trūkti erdvių, jie nuolat kraustosi vis į kitas patalpas, o dėl jų stygiaus šiemet nebuvo suformuotos papildomos choreografijos grupės.
Pakeitus pastato paskirtį ir pritaikius jį meno mokyklai būtų panaikintas pagrindinis Aukščiausiojo teismo konstatuotas pažeidimas, kad griautino pastato paskirtis (gyvenamoji) neatitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.
Teismas nėra uždraudęs kitokios paskirties statinių šiame žemės sklype Druskininkuose.
Dėl šioje vietoje nuo 1989 metų teisėtai stovėjusio trijų aukštų valčių prieplaukos pastato savivaldybei pretenzijų nėra turėjusi nė viena tarnyba.
Derybos truko trejus metus
Aukščiausiasis teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai Preiloje pastatytų botelio namų (nuotr.).
Iš karto po Aukščiausiojo teismo sprendimo Neringos bendruomenė parengė kreipimąsi į prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus.
Siekdamas apginti kurorto bendruomenės interesus ir išspręsti statybos problemą Kuršių nerijoje į tuometę prezidentę D.Grybauskaitę kreipėsi ir tuometis Neringos savivaldybės meras A.Vinkus, sprendimą griauti pastatus pavadinęs „psichologiniu vandalizmu“.
Po kreipimosi į įvairias institucijas 2012 metų vasarą Vyriausybė paskelbė apie Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemų persvarstymą. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuriame sudaryta galimybė įteisinti pastatus Preiloje.
2013 metų balandį Vyriausybėje posėdžiavę ministrai pritarė Aplinkos ministerijos parengtam taikos sutarties projektui dėl botelio pastatų Preiloje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 metų spalio 23 dieną patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsisakė teisės priverstinai vykdyti Apeliacinio teismo ir AT nutartį ir reikalauti, kad bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriautų pastatus.
Reikia ieškoti protingų kompromisų
Gintaras Černiauskas
Advokatas
„Įstatymuose yra numatyta galimybė sudaryti taikos sutartį net po Aukščiausiojo teismo sprendimo.
Tokia galimybė yra, jei visos suinteresuotos šalys sugeba rasti bendrą kompromisą.
Lietuvos teismų praktika rodo, kad tokių atvejų yra buvę – tai Neringos boteliai.
Galimybė sudaryti taikos sutartį buvo realizuota jau vykdymo procese – po Aukščiausiojo teismo priimto sprendimo pastatus nugriauti.
Jei pati statyba neatitinka reikalavimų ar nustatyta, kad statinys stovi neleistinoje vietoje, yra galimybė pakeisti teritorijų planavimo dokumentus. Juo labiau jei paaiškėja, kad tie dokumentai nebuvo iki galo parengti ar buvo padaryta klaidų. Juk pastatas, kurį planuojama griauti, turi tam tikrą vertę ir tikrai yra žmogaus nuosavybė.
Paprastai griauti garsiai reikalauja tie, kurie nėra nieko sukūrę.
Mano nuomone, blaiviai mąstančių žmonių dauguma tikrai pasakys, kad Vijūnėlės dvaru vadinamą pastatą būtų geriau išsaugoti ir panaudoti miesto reikmėms.
Kaip pavyzdį galime prisiminti „Bajorkiemį“ – labai gražų pastatą, kuris stovėjo pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Visi žinome, kaip ta vieta atrodo dabar, kai jo nebeliko. Tai didelis praradimas.
Tas pat gali nutikti ir Druskininkuose, nors, mano nuomone, šis pastatas kurortui tikrai nekenkia, o nurodymas jį griauti yra daugiau politinis sprendimas.
Jei būtume pasidavę griovimo emocijoms, šiandien neturėtume ir Kauno soboro, nes tokia diskusija irgi yra buvusi. Gerai, kad tuo metu užteko sveiko proto, ir soboras iki šiol yra miesto puošmena.“
