Nors dažniau mokyklos traukiasi iš miestelių, šiemetės pertvarkos paveikė ir vieną Kauno mokyklą.
Šančiuose nuo rugsėjo 1-osios nebeliks „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, šiais metais turėjusios devynias klases. Ji prijungiama prie KTU Vaižganto progimnazijos, kuri yra aštuonmetė.
„Nieko nebeliks – nei mokyklos, nei mokinių, nei pastato. Paskelbus, kad „Žiburys“ bus uždaromas, mokiniai pradėjo eiti į kitas mokyklas. Tiesa, šiemet vaikų skaičius netgi augo – buvo 159 mokiniai“, – sakė mokyklos atstovė Inga Vladičkienė.
Naikinti „Žiburio“ mokyklą buvo nutarta dar 2016-aisiais. Pasvarsčiusi mokyklos taryba padavė savivaldybę į teismą, tačiau teismo sprendimas buvo nepalankus. Mokytojams ir kitam personalui teks ieškotis darbo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje pertvarkomos 32 mokyklos.
Atsiveždavo vaikų iš miesto
Mokyklų uždarymo vajus neaplenkė Šiaulių rajono – rugsėjo 1-ąją užrakintomis durimis pasitiks Gilvyčių ir Verbūnų mokyklos. Tiesa, šią žinią vietos bendruomenės sutiko gana ramiai.
„Kai lieka po 1–2 mokinius, o mokytojai priversti sujungti net po tris skirtingo amžiaus vaikų klases, akivaizdu, kad apie normalų mokymo procesą negali būti nė kalbos.
Buvo ir taip, kai mokytoja pati atsiveždavo po kelis mokinius iš miesto, kad tik kaime išliktų mokykla, o ji pati turėtų darbo.
Tėvai tai puikiai supranta, todėl dėl uždaromų mokyklų triukšmo faktiškai nebuvo“, – sakė Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras. Beje, jo paties kadaise lankytos Varputėnų mokyklos neliko prieš 11 metų.
Nebeliko ko mokyti
Verbūnų mokyklą-daugiafunkcį centrą Šiaulių rajone praėjusiais mokslo metais lankė 34 vaikai. Tiesa, šeši iš jų buvo darželinukai. Todėl didžiuliame komplekse su sporto sale įsikūrusioje mokykloje vieno vaiko ugdymo kaina per metus siekė net 6241 eurą.
Vietos bendruomenė sukilimo nerengė, nes vos už 4 kilometrų yra Kužių gimnazija, kiek toliau – iki Gruzdžių miestelyje veikiančios gimnazijos. Verbūnuose dirbę kone visi pedagogai buvo iš šių dviejų mokyklų, tad vaikams nesikeis net mokytojai.
Dar prastesnė padėtis buvo Gilvyčiuose – šioje kaimo mokykloje buvo tik 11 pradinukų, o vieno vaiko mokymo kaina buvo 6512 eurų.
Tuo metu, pavyzdžiui, Kuršėnų Stasio Anglickio gimnazijoje vieno mokinio krepšelis praėjusiais metais kainavo vos 1680 eurų.
Tiesa, Gilvyčių mokyklos politikai nesiryžo visiškai atsisakyti, todėl ji oficialiai yra tapusi Bubių mokyklos filialu. Bet jau dabar aišku, kad ir šis pastatas liks tuščias, nes tėvai nusprendė vaikus leisti į kitas mokyklas.
Turi ir gerąjį pavyzdį
Šiaulių rajone demografinė padėtis neprastėja. Dalį vaikų susemia Šiaulių miestas – iš priemiesčio tėvai vežioja ir darželinukus, ir moksleivius.
Tai rodo oficiali statistika – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas 2019 metais rajone lankė 39 vaikais daugiau nei 2018-aisiais.
„Mokyklinio amžiaus grupėje statistika prastesnė – pernai moksleivių buvo 144 mažiau nei užpernai. Taip nutiko dėl vaikų migracijos į miesto mokyklas“, – sakė Šiaulių rajono mero padėjėja Rita Žadeikytė.
Geruoju pavyzdžiu kitoms galėtų būti Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras, į kurį net nebepajėgiama priimti visų norinčiųjų. 2018 m. švietimo įstaigos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinėse ir pagrindinio ugdymo klasėse buvo 119 vaikų, o pernai jų skaičius išaugo iki 150.
Aukštelkės mokykla suklestėjo per pastaruosius penkerius metus, kai vadovauti pradėjo buvęs švietimo viceministras Vaidas Bacys.
Kratydavosi blogos minties
Jonavos rajono „Barupės“ mokykla Kuigalių kaime nuo kitų mokslo metų taps Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro skyriumi. Rugsėjį čia nebeliks pradinukų – vaikai vyks mokytis į Žeimius.
Kuigaliuose bus ugdomi tik ikimokyklinukai.
Po „Barupės“ mokyklos stogu bursis ir būrelius lankantys vaikai, vakarais rinksis suaugę bendruomenės nariai.
Barupės mokykla, kadaise išsiplėtusi nuo keturmetės iki pagrindinės, o vėliau vėl susitraukusi iki pradinės, šiemet turėjo du pradinukų komplektus – pirmokai mokėsi kartu su trečiokais, antrokai – su ketvirtokais. Iš viso buvo septyniolika vaikų.
„Vis stumdavome nuo savęs tą mintį, kad viskas kada nors taip susiklostys, vildavomės, kad į kaimą atsikraustys jaunų šeimų su vaikais. Bet pamažu kasmet mažėjome.
Vaikų gimsta vis mažiau, kaimas sensta. Bijau būti bloga pranašė, bet gali būti, kad po metų kitų nebeliks ir ikimokyklinukų“, – sakė atleidimo laukianti „Barupės“ mokyklos direktorė Dalia Vilkelienė.
Ši pedagogė, istorijos mokytoja, jau susirado darbą Jonavoje – bus mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Devintokų jau nebeliks
Širvintų rajono Barskūnų kaime esanti pagrindinė mokykla nuo rugsėjo irgi nebeteks savarankiškos ugdymo įstaigos statuso – šliesis prie Bartkuškio miestelio mokyklos.
„Smarkiai mažėjo mokinių skaičius, nebepakako ugdymo lėšų, reikėjo mažinti administracines išlaidas“, – priežastį nurodė Barskūnų mokyklos direktorė Lada Kriščiūnienė, rugpjūčio 29 dieną neteksianti darbo.
Mokykla turėjo 46 mokinius, įskaičiuojant ir ikimokyklinukus.
„Kiek skyriuje bus vaikų naujais mokslo metais, nežinau, bet spėju, kad mažiau nei pernai, nes dalis mokinių išeis į kitas mokyklas“, – sakė direktorė.
Kai mokykla mažėja, tėvai vaikus linkę vežti ten, kur mokymo įstaiga tvirtesnė ir yra daugiau garantijų, kad išliks.
Devintokų Barskūnų skyriuje nebebus. Kad būtų klasė, reikia aštuonių mokinių, o miestelyje tiek tokio amžiaus vaikų nėra.
Valdymui nėra pinigų
Iš Šakių rajono Žvirgždaičių miestelio mokiniai būsimą rugsėjį dar neišsivažinės – pamokos vyks, kur vykusios, tiesa, mokykla taip pat neteks savarankiškumo.
„Mokykla kol kas neuždaroma, prijungiama prie Griškabūdžio gimnazijos, taigi pamokos vyks, tik direktoriaus nebebus. Valdymui nėra pinigų“, – sakė Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis.
Mokykloje buvo likę vos per 20 mokinių.
„Manau, neilgai čia laikys mokyklą. Ir kūrenti reikia, ir kitokius darbus daryti. Kas ją paliks, kai už dvylikos kilometrų yra kita mokykla? Duos autobusą vaikams pavėžėti“, – svarstė seniūnas.
Steigs prabangų viešbutį
Jurbarko rajono Raudonės pagrindinė mokykla buvo uždaryta praėjusią vasarą.
Pilyje, kurioje veikė mokykla, ketinama įkurti mažiausiai keturių žvaigždučių viešbutį, dabar ieškoma investuotojo.
Raudonės mokiniai išsivažinėjo – kas į Jurbarką, kas į aplinkinius miestelius, darbą kitur susirado ir mokytojai, viena pedagogė išėjo į pensiją.
„Man tai antroji uždaroma mokykla mūsų seniūnijoje. Prieš dešimt metų neliko Stakių miestelio mokyklos, kuri buvo pagrindinė, paskui pradinė. Šis miestelis priklausė mūsų seniūnijai.
Nesvarstysiu, gerai tai ar blogai, bet tai, kad uždarė mokyklą Raudonėje, man didelis skaudulys“, – neslėpė seniūnas Česlovas Meškauskas.
Anot seniūno, mokykla miesteliui suteikia gyvybės.
Kai prieš 22 metus Č.Meškauskas pradėjo dirbti Raudonėje, miestelyje buvo 243 mokiniai – visos dvylika klasių. Prieš uždarant šią ugdymo įstaigą mokinių skaičius buvo sumenkęs iki šešiasdešimties.
Seniūnas pasidžiaugė, kad paskui vaikus į miestą nesiruošia išvažiuoti tėvai.
Maža to, Raudonė sulaukia naujakurių. Tarkim, neseniai įsikūrė šeima iš Žemaitijos. Yra ir tokių, kurie nusiperka namą ir įsirengia savaitgalio poilsiavietes.
Mokinių keltą šurmulį Raudonėje keičią turistų klegesys. Per savaitę miestelį aplanko kone 2 tūkstančiai svečių.
Nepavyksta pasiekti aukštos ugdymo kokybės
„Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad mažose mokyklose nepavyksta pasiekti aukštos ugdymo kokybės, tik maža dalis mokytojų tokiose mokyklose turi pakankamą darbo krūvį, kai kurie atvažiuoja tik vienai kitai pamokai.
Mokyklų steigėjai gali ieškoti įvairių būdų, kaip užtikrinti kokybišką mokymą, mokyklos uždarymas nebūtinai vienintelė išeitis. Vienas būdų – jungtinės mokyklos, kai didesnės mokyklos baze (gamtos, technologijų mokslų kabinetais, ugdymo priemonėmis, neformaliojo švietimo galimybėmis) gali naudotis aplinkinių mokyklėlių mokiniai.
Kiekvienas atvejis vietose yra skirtingas, todėl savivaldybės turi labai kruopščiai tvarkyti mokyklų tinklą. Bet kokiu atveju pirmiausia yra mokinio interesai – kur jis gaus geriausią ir jo poreikius atitinkantį ugdymą“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Praėjusiais mokslo metais vienam mokiniui vidutiniškai teko 1524 eurai lėšų ugdymui. Į šią sumą neįskaičiuotos ūkinės išlaidos, kurias skiria savivaldybės.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse numatoma, kad mažiausias mokinių skaičius klasėse turi būti toks: 1–10 kl. (I–II gimnazijos kl.). – 8 mokiniai, III–IV gimnazijos klasės – 12 mokinių.
Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą turėti mažesnes klases, tačiau tuomet turi pati prisidėti finansiškai – iš savo lėšų skirti trūkstamą pinigų dalį ugdymui.
