Atsakymų į šiuos klausimus pirmadienį ryte „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu. Matau. Mąstau“, vedamoje Rido Jasiulionio, ieškojo Vilniaus universiteto (VU) istorikas dr. Nerijus Šepetys ir Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.
Prognozavo kontroliuojamą griūtį
Kaip tapo įmanoma, kad Sovietų imperijoje įvyktų milžiniška Baltijos kelio akcija?
M.Laurinavičius akcentavo, kad dalis procesų galimai buvo įgyvendinami su KGB žinia.
„Norėčiau priminti keletą dalykų, kai kurie iš jų dokumentuoti, kai kurie yra remiantis perbėgelių KGB atsiminimais ir knygomis. Pradėčiau nuo 1984 m., tai yra 5 metai prieš 1989 m., išleistos KGB perbėgelio Anatolijaus Golicino knygos „New Lies for Old“, lietuviškai turbūt būtų „Naujasis melas seniesiems“.
Šitoje knygoje labai aiškiai prognozuojama ne tik Sovietų sąjungos, bet viso sovietų bloko griūtis. Tačiau ji prognozuojama kaip kontroliuojama griūtis ir kaip KGB apgavystė. Ta knyga yra išnagrinėta ir daugiau kaip 90 proc. dalykų, kurie yra rašomi. galiausiai pasitvirtino.
Paskui prasideda įdomesni dalykai. Pavyzdžiui, Sovietų sąjungoje 1989 m. yra pirmasis toks dokumentas, kuris vadinasi „Partinė pažyma“ – apie partinės nuosavybės problemas.
Ir štai kas ten yra – čia citata: „reikia sukurti nematomą partinę ekonomiką“. Ir parašoma labai aiškiai, kaip tą daryti: turi būti anoniminės firmos, maskuojančios ryšį su komunistų partija ir KGB“, – svarstymais dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas.
Tik sutapimai?
Anot M.Laurinavičiaus, teigti, kad visi nepriklausomybės siekę judėjimai Baltijos šalyse buvo sukurti KGB, būtų neteisinga. Tačiau tikrai galima tvirtinti, kad KGB bandė juos kontroliuoti.
„Pasižiūrėkime į paprastus sutapimus – yra trys Baltijos šalys. Mes dabar žinome labai aiškiai, kad vienas iš Latvijos Liaudies fronto įkūrėjų ir pirmasis šalies ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis yra KGB agentas. Tai dabar dokumentuota, įrodyta.
Lietuvoje Kazimira Prunskienė – irgi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės viena iš lyderių ir irgi pirmoji šalies ministrė pirmininkė – KGB agentė. Po to ten teismai kažkokiu būdu sugebėjo pasakyti, kad ji nebebuvo ta agentė.
Estijos Liaudies fronto įkūrėjas Edgaras Savisaaras – nėra įrodyta, kad buvo KGB agentas. Bet Estijos saugumas jį viešai yra pavadinęs Rusijos įtakos agentu. Sutapimai? Manyčiau, kad ne tik“, – tiesioginio eterio metu sakė M.Laurinavičius.
Tuo tarpu VU istorikas N.Šepetys atkreipė dėmesį, kad nereiktų pamiršti, jog partija visada buvo virš KGB.
„Niekada KGB ar jos ankstesnės pirmtakės nebuvo savarankiškos Sovietų sąjungoje. Galbūt paskutinėmis Sovietų sąjungos žlugimo savaitėmis galime matyti kažkokį savaveiksmiškumą ir žinome, kuo visas tas baigėsi – nesėkmingu puču, pralaimėjimu ir dezintegracija.
Kad toje institucijoje – partijoje, KGB, jėgos, galios struktūrose – buvo grupuotė žmonių, kurios prisidengdamos tarnybine padėtimi, susikrovė simbolinį, ekonominį kapitalą ir po to vėl pamėgino kažką padaryti. Bet konkrečiai toje valstybėje partija visada buvo virš KGB“, – akcentavo N.Šepetys.
Du lūžio taškai
Pasak VU istoriko, Baltijos kelio akcija tapo įmanoma, nes buvo tikimąsi, kad pavyks kontroliuoti su tautiniu pabudimu susijusius veiksmus.
„Svarstymai, ką reikia daryti su tuo bręstančiu, ryškėjančiu tautiniu pabudimu, jau pastebėti nuo 1987 m. Buvo siūlomi švelnesni sprendimai – daugiau leisti, atpalaiduoti varžtus. Partinė vadovybė vis dvejojo ir galiausiai įsitikinimas, kad pavyks viską kontroliuoti, buvo stipresnis. Vietinė partinė vadovybė, vietinė KGB vadovybė buvo užtikrintos, ir visi žinome, kuo tai baigėsi“, – aiškino N.Šepetys.
Jo teigimu, Baltijos kelias tapo dviejų lūžių Lietuvos istorijoje manifestacija. Pirmasis – 1988 m. lapkritis, kai buvo nepriimtos autonominės pataisos ir Sąjūdis stojo į opoziciją komunistų partijai bei pradėjo daryti įvairius veiksmus, taip tapdamas politine jėga.
Antrasis svarbus lūžio taškas – 1989 m. vasario 16 d., kai žodis „nepriklausomybė“ atsirado žmonių galvose ir dokumentuose.
