Tačiau paaiškėjo, kad galima biržiečių nepasitenkinimo priežastis susijusi ne su vaikais, bet su privačiais interesais.
Istorija su priešistore
Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas portalui lrytas.lt pasakojo, kad šeimynos namų projektas buvo pradėtas dar tada, kai Biržams vadovavo jo pirmtakas Valdemaras Valkiūnas. Visų pirma, buvo ieškoma šeimynos namams tinkamų patalpų. Kai šių patalpų rasti nepavyko, buvo nuspręsta statyti namus, atitinkančius šiuolaikinius kokybės standartus.
„Mes rengėme sprendimo projektą Tarybai, nes kai mes atėjome į valdžią, praeitos kadencijos vadovai jau buvo paskelbę šeimynos namų pirkimo konkursą.
Pirmas numatytas variantas buvo pirkti namus, bet kadangi buvo tokie pasiūlymai, kai siūlomas turtas buvo nugyventas, prie siūlomų namų žemės sklypai buvo nedideli, buvo paprasčiausiai neekonomiška pirkti tokius namus ir daryti investicijas.
Todėl pirminio pirkimo varianto buvo atsisakyta ir mes atėję į valdžią priėmėme sprendimą savivaldybės Taryboje, kad reikia statyti naujus, patogius, šiltus, šiuolaikinėmis technologijomis grįstus šeimynos namus su pakankama erdve vaikams žaisti. Siekis buvo sukurti namus, kuriuose vaikai gyventų kaip ir visi kiti bendraamžiai.
Kadangi Taryboje buvo pritarta šiam sprendimui, pradėjome ieškoti tinkamų sklypų Biržų mieste. Pakankamai erdvus ir laisvas buvo sklypas Latvygalos gatvėje“, – priešistorę pasakojo Biržų meras.
Su problemomis, pasak mero V.Jarecko, buvo susidurta tuomet, kai prasidėjo sklypo formavimo darbai. Iš gyventojų savivaldybė sulaukė pastabų, kad planuojamos vaikų kaimynystės nepageidauja.
„Gyventojai kalbėjo, kad vis tik nenorėtų tokios kaimynystės – mažų vaikų kaimynystės, blogų tėvų vaikų kaimynystės, neatmetant galimybės, kad tie vaikai gali užsiimti vandalizmu arba vagystėmis, eiti į privačias valdas, vasaros metu galbūt vogti vaisius. Tai paskatino mus organizuoti susitikimą, nes žadėjome biržiečiams, kad tarsimės ir nepriimsime sprendimų, kurių teisingumu Biržų gyventojai abejoja“, – portalui lrytas.lt teigė V.Jareckas.
Pasirašė, nežinia už ką
Minėtame susitikime dalyvavo Latvygalos gatvės, kurioje buvo planuojama statyti šeimynos namus, gyventojai, taip pat ir gyventojai iš gretimos gatvės. Susitikimo metu paaiškėjo, kad gyventojai renka parašus prieš šeimynos namų statybą.
Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas, pats gyvenantis Latvygalos gatvėje, akcentavo, kad parašų rinkimo procesas buvo kiek keistas ir neaiškus.
„Buvo truputį nesusipratimų: dalis gyventojų paprasčiausiai nesuprato, po kuo pasirašinėja ir galvojo, kad pasirašinėja dėl asfalto ar vandentiekio.
Viskas vyko gana keistai. Nemaža dalis žmonių nesuprato prieš ką eina, kiti žmonės priešinosi iš baimės – tos baimės yra iš susvetimėjimo. Emocijos buvo labai įkaitusios. Susitikime buvo ir meras, ir administracijos direktorius, ir socialinės apsaugos skyriaus vedėjas, jie bandė kalbėti ir aiškinti, bet matėsi, kad žmonės buvo įsiaudrinę ir kai yra tokia emocinė įtampa, argumentų kalba neveikia. Tiesiog reikėjo, kad aistros atvėstų“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo A.Frankas.
Tai, kad nemaža dalis gyventojų nesuprato, už ką pasirašinėjo, paliudijo ir Biržų meras.
„Susitikime mes išsakėme savo nuomonę, minėjome privalumus, kad pasikeis gatvės danga, susitvarkys aplinka, gyventojai pašonėje nebeturės apleistos erdvės, kuri yra dabar ir kurioje auga piktžolės bei yra kai kurių verslininkų sukrautas turtas.
Sulaukėme pasipriešinimo ir pamatėme, kad mums verta atsitraukti. <..> Dabar patys gyventojai ėmė kalbėti, kad neva buvo suklaidinti, juos pasiekė neteisinga informacija. Bet sakiau jiems, kad patys padėjote parašus. Tada jie ėmė kalbėti, kad atsisako parašų. Pasakiau jiems, kad, dėdami parašą, žinokite, kur dedate tą parašą ir už ką pasirašote“, – aiškino V.Jareckas.
Kurstė kaimynus, nes nusitaikė į sklypą?
Tiek Biržų meras V.Jareckas, tiek Pačeriaukštės seniūnas A.Frankas pasakojo, kad sklypas Latvygalos gatvėje, kuriame buvo planuojama statyti šeimynos namus, buvo įsiterpęs vietoje, kurioje sovietmečiu buvo įsikūrusi Panevėžio mėsos kombinato filialo mėsos skerdykla, gyvulių surinkimo punktas.
Sklypo kaimynstėje stovi apleisti pastatai, kuriuos keletas verslininkų yra privatizavę, tačiau jokios veiklos ir apleistų pastatų priežiūros nevykdo.
Biržuose sklando kalbos, kad parašų rinkimo akciją, nesuteikiant gyventojams išsamios informacijos apie tai, prieš ką pasirašoma, inicijavo aukštesnes pajamas gaunantys Latvygalos gatvės gyventojai, kurie galimai yra suinteresuoti sklypu ir jo įsigyjimu. Todėl spėjama, kad už kitų gyventojų sukurstymo gali slypėti visai ne vaikų baimė, o paprasčiausias sklypo troškimas.
Tokios galimybės neatmetė ir Biržų meras. Pasak jo, jei sklype būtų atsiradę šeimynos namai, galimybių įsigytį šį sklypą nebebūtų buvę. O dabar tas sklypas bus parduotas aukcione, nes jis šiuo metu jau yra pilnai suformuotas.
Pasiūlė alternatyvą
Mero V.Jarecko teigimu, susidūrus su gyventojų pasipriešinimu, pagrindinis galvosūkis buvo, kaip atrasti alternatyvą ir sutarti su gyventojais.
„Važiuodami namo po susirinkimo sprendėme, kokį kitą variantą pasirinkti. Labai džiugu, kad kitą dieną mes sulaukėme kitos vietos pasiūlymo – mums buvo pasiūlyta kita laisva vieta, esanti Vinco Kudirkos gatvės gale naujame nedideliame statybų kvartale.
Sulaukėme pasiūlymo, kad šiame kvartale yra laisvas sklypas, kreipėmės į Žemės tarnybą, kuri mums patvirtino, kad vienas pilietis atsisakė šio sklypo ir dabar jis yra laisvas. Tai mus džiugino ir tapo ramu, kad galėsime statyti šeimynos namus ir nebereikės kariauti su Latvygalos gatvės gyventojais ir jų įtikinėti“, – sprendimą komentavo V.Jareckas.
Pasiūlymo V.Kudirkos gatvėje statyti šeimynos namus savivaldybė sulaukė iš pačių besistatančiųjų, todėl, anot mero, jokio nepasitenkinimo kilti tikrai neturėtų, o pati vieta, nors yra šiek tiek toliau nuo centro, bet yra erdvesnė nei Latvygalos gatvėje ir turi visas infrastruktūros inžinerines dalis – vandenį, nuotekas ir dujas. Be to, gatvė iki pat sklypo ribos yra asfaltuota.
Pamoka ne tik Biržams, bet ir visai Lietuvai
„Žmonėms trūko realios informacijos, kad į planuojamą namą atsikels šeimyną, kad tai visai kitoks pobūdis. Buvo nejauku, bet tikrai negalima sakyti, kad visi gatvės gyventojai buvo prieš. Kiek tenka bendrauti, dabar patys gyventojai prastai jaučiasi“, – skandalo padarinius komentavo Pačeriaukštės seniūnas A.Frankas.
Vyro nuomone, šiai situacijai iškilus į viešumą, net ir tie, kurie šiuo metu galimai turi negatyvią nuomonę šeimynos namų atžvilgiu, nedrįs kažko sakyti ar priešintis.
Biržų meras apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar yra nemažai praeito amžiaus dvasia gyvenančių žmonių.
„Visa šita per visą Lietuvą nuskambėjusi situacija yra pamoka ne tik biržiečiams, bet ir visai Lietuvai. Išryškėjo, koks yra mūsų požiūris į našlaičius ir neįgaliuosius: atrodo trisdešimt metų gyvename demokratinėje Lietuvoje, bet yra mąstančių praeito amžiaus dvasia, galvojant, kad visi vaikai turėtų augti specializuotuose namuose ir būti atskirti“, – teigė V.Jareckas.
Institucinė globos namų pertvarka buvo pradėta 2014 m., vaikus iš institucijų perkelti į bendruomeninius, šeimynų namus planuojama iki 2020 m. pabaigos. Šis procesas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių projektų lėšomis ir iš vidinių Lietuvos institucijų bei savivaldybių resursų.
