Prokurorų etikos sargai nutarė, kad jų kolega Julius Rėksnys, viešai prabilęs apie prokuratūros virtimą politikų tarnaite ir galimą prekybą postais, turi būti nubaustas papeikimu.
Tačiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis nesutiko – jo įsitikinimu, nusižengėlio pareigos turi būti pažemintos.
Šis konfliktas – tik didesnio prokurorų pilietinio karo epizodas.
Prokuratūros sistema širšių lizdą priminė kone visus Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metus. Šurmulys ypač ėmė rėžti ausį, kai prezidentė generaliniu prokuroru paskyrė Darių Valį iš Akmenės.
Bene pagrindinis D.Valio uždavinys buvo atlikti iš rūmų sostinės Simono Daukanto aikštėje nuleistą vadinamąją prokuratūros reformą, kuri iš esmės reiškė masinius valymus, valdžios sutelkimą jos viršūnėse, klusniose Prezidentūrai.
D.Valį pakeitęs Evaldas Pašilis iš esmės tęsė tą pačią tylios ištikimybės prezidentei politiką.
Bet atsirado ir tokios politikos maištininkų, kurie telkėsi prokurorų profesinėje sąjungoje, vadovaujamoje Vilniaus apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J.Rėksnio.
Naujos prokurorų pilietinio karo kibirkštys pažiro po atviro J.Rėksnio pokalbio su „Lietuvos rytu“.
Metė sunkius kaltinimus
Šių metų balandžio pabaigoje išspausdintame interviu prokuroras aštriai ir tiesiai kalbėjo apie tai, kad ši institucija paversta politikų, pirmiausia Prezidentūros, tarnaite, o prokuratūros vadovai naudojasi tarnybine padėtimi, giminystės ryšiais, postais.
„Aukšti politikai pasijuto dievybėmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietą. Jie baudžia arba papirkinėja“, – kaltinimus žėrė Vilniaus apygardos prokuroras.
Jis tvirtino, kad prokurorai vykdo politinius užsakymus, tarp kurių – ir JAV CŽV galimų kalėjimų Lietuvoje, taip pat koncerno „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos bylos.
J.Rėksnio teigimu, D.Grybauskaitė su prokuratūros vadovais „žaidė prieš Lietuvą“, liepusi jiems žūtbūt įrodyti, kad CŽV kalėjimas buvęs mūsų šalyje, byla buvo vilkinama, todėl Lietuva gavo į kaulus Europos žmogaus teisių teisme.
Vilniaus prokuroras taip pat stebėjosi, kodėl „MG Baltic“ byloje korupcija įtariami tik liberalai, leisdamas suprasti, jog specialiai apsaugoti ištikimi D.Grybauskaitės sąjungininkai konservatoriai.
„Vyko politinė kova, o jėgos struktūros į ją įtrauktos“, – taip pareigūnas apibūdino šią bylą.
Be to, J.Rėksnys aiškino, kad prokuratūroje saviems skirstomi šilti postai (taip pat ir užsienyje), politikai ir prokuratūros vadovai netgi tyčia sufabrikuotais tyrimais ar sekimo veiksmais susidoroja su neparankiais žmonėmis, prokurorai verčiami sąmoningai meluoti.
Atviravo ir Seimo nariams
Šis interviu neliko be atgarsio. Į pateiktus skandalingus faktus iškart sureagavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė, kurios vadovaujama laikinoji komisija tiria galimą neteisėtą poveikį Lietuvos politiniams procesams ir valstybės tarnautojams.
Į Seimo komisiją liudyti iškviestas J.Rėksnys kai kuriuos savo teiginius patikslino, bet vėl kritikavo prokuratūros vadovybę, Prezidentūrą, taip pat kai kuriuos savo kolegas.
Vilniaus apygardos prokuroras užsiminė, kad į Prezidentūrą buvo nešiojamos bylos, kuriose narpliotas visą Lietuvą drebinęs vadinamasis Garliavos pedofilijos skandalas, taip pat galimai manipuliuojama tyrimais, susijusiais su dabartiniu Druskininkų meru Ričardu Malinausku.
Anot J.Rėksnio, kai kurie prokurorai yra beraščiai, patogūs valdžiai, gal net turi psichikos sutrikimų.
Net trys kreipimaisi
Po tokių pareiškimų prokuratūros vadovybė tuojau pat šoko imti į nagą maištingąjį ir šnekųjį profesinės sąjungos pirmininką.
Prokurorų etikos komisija sulaukė net trijų kreipimųsi dėl J.Rėksnio žodžių tiek „Lietuvos ryte“, tiek Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdyje.
Į etikos sargus kreipėsi pats E.Pašilis, jo pavaduotoja Margarita Šniutytė-Daugėlienė ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Generalinis prokuroras paprašė etikos sargų įvertinti J.Rėksnio pateiktą informaciją „Lietuvos rytui“, jo pavaduotoja – Seimo laikinajai tyrimo komisijai, o D.Valkavičius – neigiamus J.Rėksnio atsiliepimus apie Kauno prokuratūros vaidmenį tiriant su R.Malinausku susijusias bylas.
Pasiūlė skirti papeikimą
Pirmiausia E.Pašilio kreipimąsi svarsčiusi Prokurorų etikos komisija nusprendė, kad J.Rėksnys savo pasakymais nusižengė prokurorų etikai, pateikdamas „nepagrįstai neigiamą nuomonę apie Lietuvos prokuratūrą“ ir „sumenkino pasitikėjimą“ ne tik ja, bet ir „visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais“.
Vis dėlto atsižvelgusi į tai, kad visos tarnybos metu J.Rėksnys buvo vertinamas vien teigiamai, skatintas net 11 kartų, komisija pasiūlė jį nubausti tik papeikimu.
Tuo metu vertindami J.Rėksnio pareiškimus Seimo komisijai prokurorų etikos sargai nusprendė, kad jis niekuo nenusižengė – mat neįvardijo konkrečių kitų prokurorų pavardžių, nors pareiškimai parlamente gali būti vertinami kaip užgaulūs ar neigiami.
Tiesa, viena Prokurorų etikos komisijos narė Irma Zaikienė išdėstė atskirąją nuomonę: joje teigiama, kad liudydamas Seimo tyrėjams J.Rėksnys vis dėlto nusižengė etikai ir jam turėtų būti skiriamas papeikimas.
D.Valkavičiaus kreipimąsi prokurorų etikos sargai turėtų svarstyti šią savaitę.
Nuobaudą įvertino kaip švelnią
Sulaukęs Prokurorų etikos komisijos išvados dėl savo kreipimosi E.Pašilis su ja nesutiko.
Generalinio prokuroro manymu, etikos sargų sprendimas yra per švelnus, nes J.Rėksnys esą nepagrįstais kaltinimais svaidėsi visiškai samoningai, tyčia ir padarė didelę žalą ne tik prokuratūrai, bet ir visai valstybei.
Todėl prokuratūros vadovas pareiškė, kad J.Rėksnio pareigos turi būti pažemintos – iki specializuoto skyriaus prokuroro.
Kai kurie profsąjungos nariai neoficialiuose pokalbiuose su „Lietuvos rytu“ prasitarė, kad greičiausiai pagrindinis E.Pašilio tikslas – apskritai pašalinti J.Rėksnį iš prokuratūros.
Skundai – įvairiais adresais
Bet kuriuo atveju, jeigu generalinis prokuroras sieks J.Rėksnio pareigas pažeminti, tam reikėtų profsąjungos pritarimo. Labai tikėtina, kad jo nebus.
Mat profsąjungos vardu dėl E.Pašilio ir jo komandos veiksmų buvo pasiskųsta prezidentui G.Nausėdai, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir net Europos Tarybai.
Prokurorų profsąjunga ir įžvelgė galimą interesų konfliktą, kai E.Pašilis į aukštas pareigas prokuratūroje skyrė savo pavaduotojų Žydrūno Radišausko ir Dariaus Karčinsko žmonas, o savo dukters krikšto tėvą Julių Gelumbauską – į aukštesnes pareigas Panevėžio prokuratūroje.
Skunduose primenama, kad Ž.Radišausko žmonos ir J.Gelumbausko balų vidurkis pagal atrankos komisijos vertinimą nebuvo aukščiausias.
Be to, profsąjungos raštuose išvardytas visas būrys įvairių paaukštintų prokurorų, kurių kilimas karjeros laiptais esą buvo žinomas iš anksto.
Kaip galimo protekcionizmo pavyzdžiai paminėti atvejai, kai M.Šniutytės-Daugėlienės ir D.Karčinsko kandidatūros buvo pateiktos atstovauti Lietuvai Hagoje įsikūrusioje Eurojusto agentūroje bei Europos prokuroro poste Europos Taryboje.
Pasak profsąjungos, tų paskyrimų atrankos komisijose dalyvavo šiems pareigūnams pavaldūs prokurorai.
Kuo baigsis visi procesai?
Kol kas neaišku, kaip į šiuos skundus sureaguos Europos Taryba, G.Nausėda ir V.Pranckietis.
Tuo metu VTEK jau atsisakė tirti E.Pašilio elgesį, nes esą tai gali daryti tik Prokurorų etikos komisija. Tačiau iš tiesų pastaroji tokios teisės neturi, nes dar praėjusiais metais E.Pašilis pakeitė šios komisijos nuostatas, kuriose nurodoma, kad ji negali vertinti generalinio prokuroro elgesio.
Pats J.Rėksnys „Lietuvos rytui“ pakomentuoti padėtį šįkart atsisakė teigdamas, jog negali to daryti, kol nesibaigė visi procesai ir tyrimai.
