Maldininkai į kryžių kalną plūdo dalyvauti čia vykstančiuose atlaiduose, kurie šioje sakralinėje vietoje švenčiami paskutinįjį liepos sekmadienį.
Atlaidai prasidėjo vigilija
Šiemet Kryžių kalno atlaidai prasidėjo šeštadienį vakarine vigilija.
Joje dalyvavęs Šiaulių vyskupas E.Bartulis vadovavo Kryžiaus keliui aplink Kryžių kalną.
Į vakarinę vigiliją susirinko ne tik maldininkai iš Šiaulių, bet ir piligrimai iš Pakruojo, Linkuvos, Šilalės, Klaipėdos ir kitų miestų.
Prie šių piligrimų prisijungė ir šeimos iš netoliese vykstančios Šiaulių jėzuitų organizuojamos Šeimų stovyklos. Šeimos paruošė ir inscenizavo Kryžiaus kelio mąstymus.
Į Kryžių kalną patraukė pėsčiomis
Sekmadienį po Šiaulių katedroje aukotų šv. Mišių į Kryžių kalną pėsčiomis patraukė kelių šimtų tikinčiųjų kolona.
Pėsčiomis į Kryžių kalną tikintieji žengė giedodami giesmes.
Kiti maldininkai į atlaidus vyko savarankiškai. Automobilius buvo leista palikti netoli Kryžių kalno esančioje pievoje.
Dar prieš prasidedant šv. Mišioms tikintieji Kryžių kalno papėdėje galėjo atlikti išpažintį.
Meldėsi ir Seimo pirmininkas
Jau penktus metus šv. Mišios buvo aukojamos atnaujintoje koplyčioje, iš kurios 1993 metais visus laimino popiežius Jonas Paulius II.
Šv. Mišias autojo Šiaulių vyskupas E.Bartulis.
Pamaldose dalyvavo vienuolika vyskupų, jų tarpe ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos administratorius Algirdas Jurevičius, Rygos vyskupas augziliaras Andris Kravanis, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.
Prie Kryžių kalno vykusiose pamaldose taip pat dalyvavo ir nuncijaus sekretorius, o taip pat ir Benediktinų Solesno vienuolyno abatas, Palendrių vienuolyno steigėjas Petro Dupont iš Prancūzijos.
Į Kryžių kalno atlaidus atvyko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis su žmona, Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo narys Stasys Tumėnas.
Kvietė pamąstyti apie kryžiaus prasmę
Pamokslą sakęs Kauno arkivyskupas emeritas S.Tamkevičius kvietė pamąstyti, ką reiškia kryžiaus slėpinys.
„Kai į Kryžių kalną autobusu važiavau su piligrimais 1981 metais, tai privažiuoti prie jo negalėjome, nes buvo pastatytas draudžiamas ženklas. Kai nuo Kryžių kalno grįžome pėsčiomis, autobuso jau nebebuvo – milicininkas vairuotojui liepė apsisukti ir nieko nelaukiant grįžti į Vilkaviškį.
Sovietų valdžia kryžius naikino buldozeriais. Kodėl kryžių kalnas sovietams buvo pavojingesnis už bažnyčias, kurias jie uždarinėdavo, bet negriaudavo?
Kryžius kiekvienam žmogui siunčia tam tikrą žinią. Netikinčius jis gąsdina, o tikinčius – kviečia apkabinti, nes liudija Dievo meilę.
Dažniausiai Dievo prašome priartinti sėkmę ir atitolinti kryžių bet kokia to prasme.
Kryžius yra mūsų gyvenimo dalis ir nebūtinai blogiausia.
Todėl, kai kryžius prislėgs mūsų pečius, nepanikuokime ir melskime Dievo paversti jį išganymo ženklu“, – per pamokslą tikinčiuosius kvietė Kauno arkivyskupas emeritas S.Tamkevičius.
Atlaidus atgaivino prieš 22 metus
Pamaldų Kryžių kalne tradicija ėmė rastis XIX amžiaus pabaigoje.
Tarpukariu į vidurvasaryje po šienapjūtės prie Kryžių kalno vykusius atlaidus kas pėsčiomis, kas arkliais kinkytais vežimais suplūsdavo iš visos Šiaurės Lietuvos.
Tuometinėje spaudoje buvo minima, kad šiuose atlaiduose dalyvaudavo net iki 30 tūkstančių žmonių.
Mintis atgaivinti Kryžių kalno atlaidus 1993 metais kilo šviesaus atminimo Šiaulių dekanui monsinjorui Kleopui Jakaičiui. Tačiau tuomet parapijiečių pastangos buvo sutelktos pasiruošti popiežiaus vizitui.
Kryžių kalno atlaidai buvo atgaivinti 1997 metais įkūrus Šiaulių vyskupiją.
Kryžius vertė buldozeriais
Kryžių kalnas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1850 metais, o XIX–XX amžių sandūroje jis tapo gerai žinoma sakraline vieta, kur pastoviai būdavo meldžiamasi.
Ant šio kalno imta statyti ir kryžius, prašant Dievo įvairiausių malonių ar jam atsidėkojant.
Sovietų valdžios nurodymu kryžiai Kryžių kalne buvo naikinami, tačiau žmonės statydavo vis naujus ir naujus.
1961 metais ant kalno stovėję kryžiai buvo „nuvalyti“ buldozeriais ir sunaikinti, tačiau net ir po to žmonės slapčiomis kryžius atstatė.
Pateko į šiurpiausių vietų sąrašą
Prieš ketverius metus Kryžių kalnas buvo imtas minėti ir kiek kitokiame kontekste – šiurpiausių pasaulio vietų sąrašą sudarę anglų dienraščio „The Daily Telegraph“ žurnalistai Kryžiui kalnui skyrė penktąją vietą.
Šį sąrašą sudarę žurnalistai pažymėjo, kad Kryžių kalne yra per 100 tūkstančių kryžių.
Atsikirsdamas taip Kryžių kalną „išgarsinusiems“ anglų žurnalistams Kauno arkivyskupas emeritas S.Tamkevičius tuomet pareiškė, kad „šiurpiausia ten, kur nėra Dievo“.
