Žmones ištinka įvairios bėdos, jie ir žūsta keliuose, ir lėktuvų katastrofose, tačiau nelaimės bekraščiuose vandenynuose yra dar skaudesnės – ten nuožmi stichija pasiglemžia jūrininkus ir negrąžina jų palaikų. Ant kapų jūros gelmėse nežydi jokios gėlės,dažnai net nežinoma, kur ir kaip jie paniro į gelmes“, – prie memorialo „Linkuvos“ įgulai kalbėjo visus pasaulio vandenynus išraižęs jūrų kapitonas Sigitas Šileris.
Skulpūrų parke susirinkę Lietuvos jūrininkų sąjungos, Kapitonų asociacijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, laivybos įmonės „Limarko“ atstovai, žuvusių jūrininkų artimiejivprieš devyniolika metų žuvusią „Linkuvos“ įgulą, pagerbė jos atminimą tylos minute.
Per Jūros šventes Skulptūrų parke, kur stovi paminklas „Jie negrįžta iš jūros“, susirinkę žuvusiųjų artimieji, kolegos ir draugai visada prisimena tuos, kurie ilsisi vandenyno dugne.
Kelią pastojo nuožmi vėtra
Ramiajame vandenyne 112 metrų ilgio transporto Lietuvos motorlaivis „Linkuva“ mįslingai dingo 2000 metų birželio 20-ąją – ryšis su juo nutrūko. Neaptikus jokių įgulos narių ir laivo pėdsakų, konstatuota, kad “Linkuva“ su visais jame buvusiais jūrininkais žuvo.
Įmonei „Klaipėdos transporto laivynas“ priklausantis laivas „Linkuva“ dingo vandenyne, kai iki Meksikos uosto Akapulko buvo likusios 220 jūrmyės – kelią pastojo atogrąžų uraganas „Carllota“.
Iš Japonijos į JAV plaukusioje „Linkuvoje“ buvo 18 jūrininkų – Lietuvos piliečių. Įgulai vadovavo 50-metis klaipėdietis kapitonas Anatolijus Bobrovas. Uragano nasruose atsidūrusį laivą į gelmes galėjo nugramzdinti didelės bangos ir vėjas, skriejęs 60-70 metrų per sekundę greičiu.
Įgula dar spėjo nurodyti savo buvimo vietą, vėjo greitį, prašė patarimų, kaip išplaukti iš atogrąžų uragano zonos. Kiek vėliau pranešė, kad nebeveikia variklis. Vėjui sustiprėjus iki 40 metrų per sekundą 30-40 laipsnių kampu pasviręs laivas tapo nebevaldomas. Po to ryšis su laivu dingo.
Išvydo valtis be žmonių
Jūrininkų artimieji ir kolegos dar ilgai negalėjo patikėjo, kad dingusi be žinios „Linkuva“ nuskendo – laivas, pasak jų, buvo sandarus, net ir pavojingai pasviręs galėjo judėti uragano kryptimi.
„Toks didelis transporto laivas šaldytuvas su žmonėmis ir kroviniu – ne adata. Jis negalėjo dingti be jokių pėdsakų. Skriskite į JAV ir patys organizuokite gelbėjimo operaciją“, – laivybos įmonės vadovus tęsti paieškas vandenyne ragino dingusių jūrininkų narių artimieji.
Vandenyną žvalgę trys JAV lėktuvai C-130 pastebėjo tik dvi nuo denio nuplėštas ir apgadintas „Linkuvos“ gelbėjimosi valtis, kurios buvo nutolusios per 350 kilometrų nuo menamos tragedijos vietos. Plaustų, gelbėjimosi ratų, jūrininkų kūnų su liemenėmis nerasta.
Milžiniškų bangų blaškomos „Linkuvos“ patalpas vanduo greičiausiai užliejo per ventiliavimo angas ir kaminus. Nuleisti gelbėjimosi plaustus atvirame vandenyne per uraganą, kai vėjas skrieja siekia 70 metrų per sekundę greičiu, misija neįmanoma – tokia vėtra žmonės nuo denio nupučia kaip plunksnas.
JAV pakrančių apsaugos tarnybos apžvalgė plačią galimos „Linkuvos“ žūties areną (apie 90 tūkst. kvadratinių jūrmylių plotą ). Po savaitės paieškos nutrauktos. JAV ir Lietuvos specialistų išvados sutapo – motorlaivis su įgula tragiškai žuvo pakliuvęs į uragano epicentrą.
Šeimos liko be maitintojų
Tragedijos tyrėjai neatmetė, jog artėdama prie Meksikos pakrančių „Linkuva“ galėjo nežinoti tikslių oro prognozių, gal jų išvis – atogrąžose uraganai formuojasi greitai, nenuspėsi, kur ir kada jie pasisuks. Galėjo būti ir taip, kad įgula pateko į uraganą iš anksto nieko apie jį nežinodama.
„Linkuvos“ žūtis lyginta su mistiškomis nelaimėmis Bermudų trikampyje, kur be pėdsakų dingo ne vienas laivas. Net profesionaliems jūrininkams nebuvo lengva suvokti, kaip šis laivas atsidūrė uragano epicentre, kodėl nesuveikė signalus iš katastrofos vietos perduodanti aparatūra ?
Apie 20 mln. litų kainavusiai „Linkuvai“ nugarmėjus į trijų kilometrų gelmę, laivo savininkai nebankrutavo – tada dar valstybinei įmonei draudikai sumokėjo apie 18 mln. litų kompensaciją.
„Linkuvos“ žūtis – vienas didžiausių draudžiamųjų įvykių Lietuvoje. Žuvusių šeimoms išmokėtų kompensacijų suma siekė 1,5 mln. litų. Be maitintojų likusios našlės gauna pašalpas.
