Tai antrasis jo vizitas į užsienio šalį kaip prisiekusio prezidento – praėjusią savaitę įvyko pirmasis – į kaimyninę Lenkiją. Į šį jis vyks be pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, ji suplanavusi susitikimus Kaune. Kadangi tai yra darbinis prezidento vizitas, pirmoji šalies ponia neprivalo į juos vykti, o ir Latvijos prezidento žmona šiuo metu yra užsienyje.
Susitikimų metu bus aptarti dvišaliai santykiai ir pozicija siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO – gynybos ir saugumo klausimai, strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai.
Kaip žadama, bus paliestas ir Astrave dygstančios atominės elektrinės (AE) klausimas. Latvijai ir Estijai, kaip kad prieš mėnesį sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, bus sunkiau atsispirti spaudimui dėl Astravo AE elektros pirkimo, nes šios šalys neturi to draudžiančio įstatymo.
Latvijos prezidentas E.Levits džiaugėsi, kad Rygoje gali priimti Lietuvos prezidentą. „Lietuvą, Latviją ir Estiją sieja artimos kalbos, esame vienintelės egzistuojančios baltų kalbos, turime bendrą baltų vienybės dieną ir ypatingus santykius“, – kalbėjo jis. „Lietuva yra mūsų didžiausias prekybinis partneris, džiaugiamės, kad tas mūsų partneris yra Lietuva“, – kalbėjo E.Levits.
G.Nausėda Latvijos prezidentui antrino. „Manau, kad (susitikimo metu, aut. p.) paliesta daug klausimų, kurie abiem valstybėms yra labai svarbūs. Man labai artimas intarpas apie mūsų istorinius ryšius, esame broliai, to niekas nepaneigs“, – spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda.
Lietuvos prezidentas Latvijos šalies vadovui siūlė vėl prisiminti Baltijos šalių prezidentų reguliarus susitikimus.
„Mano pasiūlymas buvo atkreipti didelį dėmesį į Lenkiją, daugybė klausimų susijusių su energetikos infrastruktūra, sinchronizacijos projektu, elektros energijos pirkimu iš trečiųjų valstybių, šalia statoma Astravo atominė elektrinė (AE), gali būti sprendžiami visiems susirinkus kartu, ieškant bendrų vardiklių. Neabejoju ir viliuosi, kad po to, kai prezidentas pritarė tokiam formatui, liks tik techninės detalės suderinti tokių susitikimų laiką ir vietą“, – sakė G.Nausėda.
Kalbėdamas apie Astravo atominę elektrinę, G.Nausėdos pakartojo, kad tai nėra tik Lietuvos problema.
„Turbūt būtų neteisinga, kad tai tik Lietuvos atvejis, nes neduok dieve, įvyktų kažkokie incidentai, ar nelaimės, pasekmės būtų regioninės ir labai skaudžios. Šiandien mes konstatuojame tą faktą, kad atominė elektrinė apstatyta netinkamoje vietoje, nesuderinus su tarptautinėmis organizacijomis, nesidalinama rekomendacijomis, neįgyvendinamos rekomendacijos. Dėl tos priežasties mes laikomės savo principinio sprendimo nepirkti elektros energijos iš jos“, – kalbėjo G.Nausėda, pabrėždamas, kad daugiau komentarų šia tema sakyti jis nenori.
„Šiandien mes nenorėtume daryti savo draugams nei mažiausio spaudimo priimant sprendimus ir dėl tos priežastis aš susilaikysiu nuo tolesnio komentaro“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Tiesiai neatsakė
E.Levits, paklaustas, ar Latvija planuoja pirkti elektros energiją ir Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, jis tvirtino, kad bus dėmesys bus kreipiamas į šalies saugumą.
„Latvijos absoliutus prioritetas, kur negali būti jokių kompromisų, yra klausimas dėl saugumo. G.Nausėda sakė, kad nuo atominės elektrinės iki Lietuvos sostinės Vilniaus yra tik 50 kilometrų, iki Daugpilio – 150 kilometrų, tai Latvija labai suinteresuota saugumo klausimais“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.
„Saugumas yra absoliutus prioritetas, jei jo nėra laikomasi, kalbėti apie kažką toliau net ir nereikėtų“, – kalbėjo E.Levits.
Lrytas.lt primena, kad Seimas tokį įstatymą yra priėmęs. Seimas yra priėmęs įstatymą, neleidžiantį pirkti elektros iš Astravo AE, kai ši pradės veikti.
Europos komisijos postų dalybos
Lietuvos prezidentui G.Nausėdai teko atsakyti ir į klausimą apie kandidatus į eurokomisarus. Jis Rygoje žurnalistams sakė, kad turi tris kandidatūras, kurios artimiausiu metu bus paviešintos.
„Kiek žinau, Latvijos pusė jau yra numačiusi žmogų, kuris užims šią poziciją. (...) Iš savo pusės galiu pasakyti, kad atrankos procesas Lietuvoje yra stipriai pažengęs į priekį, turime tris lygiavertės kandidatūras, kurias jau greitai galėsime paskelbti. Ir tada jau liks derinti jas su Briuseliu ir ieškoti, kokio komisaro portfelio Lietuva gali tikėtis“, – kalbėjo G.Nausėda. Jis tvirtino, jog tikisi reikšmingo, ekonominio posto.
E.Levits savo ruožtu sakė, kad Latvija savo kandidatūrą jau iškėlė – tai yra Valdis Dombrovskis, kuris jau yra buvęs Europos komisijos viceprezidentas, buvo atsakingas už finansų ir ekonomikos sritis.
Prieš savo antrąjį užsienio vizitą šalies vadovas pabrėžė išskirtinę baltų tautų vienybę, Lietuvos ir Latvijos žmones siejančią bendrą istoriją, vertybes ir interesus. Pasak Prezidento, Lietuva ir Latvija vienodai mato iššūkius ir grėsmes, o tai lemia sėkmingą bendradarbiavimą tiek dvišaliu lygiu, tiek drauge sprendžiant regiono iššūkius, ginant abiejų šalių piliečių interesus tarptautinėje arenoje.
Rygoje Prezidentas padėjo gėlių prie Laisvės paminklo, čia jo laukė ir lietuvių tautiniais drabužiais pasipuošę tautiečiai. G.Nausėda, trumpai prie jų priėjęs, prabilo lietuviškai ir pabrėžė, kad būtina gyventi kaip broliams.
Vėliau apsilankys Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje, apžiūrės retų ir vertingų leidinių kolekciją. Šalies vadovas bibliotekai padovanos lietuvišką knygą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai“.
Lietuvos ir Latvijos prezidentai apsikeis ir simbolinėmis dovanomis – Latvijos prezidentas E.Levitas iš G.Nausėdos gaus kaklaraištį.
