Tačiau „Lietuvos ryto“ pakalbintas Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas, atsargos pulkininkas Arūnas Balčiūnas tikino, kad daugumai jaunuolių rūpi tėvynė, tik dalis jų esą pamiršta apie savo prievolę atlikti karinę tarnybą arba laiku nesusitvarko būtinų reikalų, todėl pradedami ieškoti ir net sulaukia bausmių.
„Situaciją dėl karinės prievolės atlikimo būtų galima palyginti su Kelių eismo taisyklėmis – visi keliuose privalėtų jų laikytis, bet yra tokių, kurie laksto neretai sukeldami tragedijas.
Todėl ieškodami jaunuolių, kuriems privalu atlikti karinę tarnybą, neretai juos baudžiame“, – kalbėjo A.Balčiūnas.
– Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pernai atlikti karinės tarnybos vengė apie 10 tūkst., o šiemet per pusmetį – jau beveik 8 tūkst. jaunuolių.
Kaip vertinate šiuos skaičius? – paklausėme A.Balčiūno.
– Kad šiemet jie didesni, įtakos turi ir tai, jog šaukiamųjų 19–26 metų vyrų sąrašas ilgesnis nei praėjusiais metais – atitinkamai 27 tūkst. ir daugiau nei 31 tūkstantis.
Negalėčiau pasakyti, kad visi iš ieškomų jaunuolių bandė nuo tarnybos kokiais nors būdais išsisukti. Nemenka jų dalis tiesiog pamiršo, kad jiems laikas tarnauti.
Kai jaunuoliai gauna pranešimą su šaukimu į nusižengimo tyrimą, prasideda aimanavimai. Nemaža dalis jų už tai sulaukia baudų, bet vėliau tarnybos reikalus susitvarko.
– Kokios baudos gresia už karinės prievolės vengimą?
– Jei jaunuolis yra patekęs į šauktinių sąrašą, bet nevykdo nurodymų, baudos skaičiuojamos nuo 30 iki 140 eurų. Jeigu jau patikrintas, pripažintas tinkamu tarnybai asmuo šaukimo dieną neatvyksta į dalinį, jam gali tekti susimokėti baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Už šaukimo į privalomąją karo tarnybą piktybišką vengimą yra taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
– Ar bent baudas nusižengėliai laiku susimoka?
– To mes jau nekontroliuojame. Baudas išieško Valstybinė mokesčių inspekcija. Pernai iš viso sumokėta apie 200 tūkst. eurų baudų.
– Gal jaunuoliai, bandydami išvengti karinės prievolės, naudojasi kokiomis nors teisės aktų landomis?
– Jei žmogus nusprendžia neatlikti karinės tarnybos, jam ir landų nereikia. Tiesiog nepaiso įstatymų.
Beje, beveik 3,6 tūkst. šiemečių karo prievolininkų įtraukti į Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinį registrą.
Nemažai tų (apie 60 procentų), kurie neatvyksta laiku, gyvena ir dirba užsienyje, nenurodo savo adresų, todėl neturime galimybių jų net ieškoti.
Tos valstybės, kuriose jie gyvena, neprivalo jų ieškoti, nes tai nenumatyta tenykščiuose įstatymuose.
Interpolo juk negalime prašyti, kad ieškotų mūsų karo prievolininkų. (Juokiasi.)
– Anksčiau jaunuoliai rasdavo būdų gauti pažymas iš gydytojų, kad turi sveikatos problemų ir todėl negali atlikti karinės prievolės. Ar pasitaiko tokių išsisukinėjimų?
– Gal kai kas ir susikombinuoja pažymas. Tačiau turime ekspertų komisiją, kuri tokiais atvejais jaunuolius dar kartą patikrina.
Vien pažymos tariamai negaliai įrodyti nepakanka. Tenka atlikti papildomus tyrimus. Tai, žinoma, užtrunka.
Tuo kai kurie karo prievolininkai irgi naudojasi, nes gali vilkinti laiką. Jei per tris mėnesius nepavyksta atlikti papildomų tyrimų, kartais tenka laukti net metus. Tada prasideda naujas šaukimas, o simuliantams to ir tereikia.
– Ar šauktiniai, kurie neišsisukinėja, noriai eina tarnauti?
– Savanorių, kurie nepatenka į šauktinių sąrašus, nuo 2015 metų kasmet būna apie tris tūkstančius. Tik ne visų jų sveikata būna tinkama tarnybai atlikti. Tačiau apie 75–80 proc. jų tampa šauktiniais. Būna ir tokių, kurie, patekę į šauktinių sąrašus, pasinaudoja pirmumo teise tarnauti.
– Yra buvę jaunuolių skundų dėl prastų tarnybos sąlygų ar net nuo sovietmečio likusių vadinamosios „dedovščinos“ apraiškų. Kokia situacija dabar?
– Dalinių vadai, su kuriais bendrauju, tvirtina, kad šiuo metu „dedovščinos“ nebėra. Patyčioms ir sąlygų nėra, nes šaukimas būna tik kartą metuose, todėl į tarnybą daliniuose atvyksta to paties amžiaus jaunuoliai. Visi būna lygūs.
Anksčiau sulaukdavome šauktinių skundų, kad prastas maistas, kad batai arba apranga netinkami. Šioje srityje irgi įvyko nemažai pokyčių.
Aišku, būna nepatenkintų drabužiais arba avalyne. Bet tai natūralu – kasdieniai batai gerokai skiriasi nuo kareiviškų, gal kai kam ir nutrina kojas.
– Izraelyje kaimynai su kaimynais net nesisveikina, jei sužino, kad kieno nors vaikai laiku neišvyko į karinę tarnybą. Kaip jums atrodo, ką reikėtų daryti Lietuvoje, kad jaunuoliams karinė prievolė taptų tokiu pat šventu reikalu?
– Izraelis arba Suomija, kur pilietiškumas ir noras atlikti karinę tarnybą tikrai dideli, Lietuvai yra sektinas pavyzdys. Tačiau tose šalyse tarnyba sietina ir su lengvatomis civiliniame gyvenime arba ieškant darbo, ypač valstybės tarnyboje.
Šioje srityje tikrai turime kur tobulėti, nes dabar mes jaunuolius po tarnybos išleidžiame jiems gražiai padėkodami ir išmokėdami iki 1800 eurų vienkartines išmokas, priklausomai nuo rezultatų tarnybos metu.
Be to, per devynis tarnybos mėnesius jaunuoliai kas mėnesį gauna dar po 140 eurų buitinėms išlaidoms. Tačiau manyčiau, kad viso šito ir dar papildomo pusės balo stojant į aukštąsias mokyklas po karinės tarnybos jaunuoliams tikrai nepakanka.
Reikėtų ieškoti būdų, kaip būtų galima juos paskatinti papildomai, ir visa tai įteisinti teisės aktais.
Gal atlikta karo prievolės tarnyba galėtų tapti papildoma galimybe įsidarbinti valstybės tarnyboje? Nors dėl šios nuostatos Konstitucinis teismas yra pateikęs neigiamą išvadą, tačiau juk būtų galima prie šio klausimo sugrįžti dar kartą.
