Kai kurie verslininkai mano, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas ir šiais laikais, kai net ir laisvosios rinkos skaistybę kaip akies vyzdį sergėjantys liberalai jau pradeda kalbėti apie socialiai atsakingą verslą.
Vis dėlto apie pilietinę atsakomybę ir krikščioniškąją artimo meilę mėgstančių kitiems pamokslauti konservatorių vedlio G.Landsbergio žmonos A.Landsbergienės verslas neišvengiamai atsiduria po didinamuoju visuomenės dėmesio stiklu ir bus vertinamas ne pelno rodikliais, o remiantis moralės principais.
Juo labiau kad ji užsiima ne pyragaičių kepimu, o vaikų ugdymu, kurio prigimtinė paskirtis – socialinė misija ir pelnas čia turėtų būti tik savotiškas sėkmės mokestis už gerai atliktą darbą, bet ne vienintelis tikslas.
Jau ne pirmą kartą kyla abejonių, ar šiuolaikinio švietimo skleidėja Lietuvoje prisistatanti A.Landsbergienė iš tikrųjų nėra vien savo naudos paisanti verslininkė.
Klaipėdoje jos įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos likimas rodo, kad taip gali ir būti – jai svarbu tiktai pelnas, o kas nutiks vaikams ir ką teks daryti jų tėvams, jai nė motais.
Į nepavydėtiną padėtį pateko klaipėdiečiai, susivilioję leisti vaikus į privačią A.Landsbergienės Karalienės Mortos mokyklą.
Jiems teliko stvertis už galvų, kai jau įsibėgėjus mokinių vasaros atostogoms staiga elektroniniu paštu jie sulaukė pribloškiančios žinios: nuo šių metų rudens mokykla uždaroma.
Mokyklos bendruomenė stumiama į aklavietę. Vos pusantro mėnesio likus iki naujų mokslo metų tėvams reikia skubiai surasti vaikams naują mokyklą, bet tai padaryti sunku, nes daugumoje mokymo įstaigų Klaipėdoje jau sukomplektuotos klasės.
Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino Klaipėdos miesto švietimo skyrius, kuris apie Karalienės Mortos mokyklos uždarymą iš anksto nebuvo informuotas, – vaikų priėmimas į mokymo įstaigas jau baigtas ir daugelyje jų laisvų vietų pradinėse klasėse nėra.
Ką daryti šią mokyklą lankiusių vaikų tėvams? Švietimo skyrius sako, kad jie turi susitaikyti su esama padėtimi ir ieškoti laisvų vietų net ir tose mokyklose, kurios yra kitame miesto gale.
Tėvams palikta išeitis, kaip sakoma, verčianti juos iš kojų. Ne juokas vaikus vežioti į kitą miesto galą, bet ne lengviau ir pradinukams, kuriems teks keisti mokyklą, atsiskirti nuo klasės draugų ir atsidurti visiškai kitoje aplinkoje.
Ne paslaptis, kad ir laisvų vietų pavyks rasti jau tik prastesnės reputacijos mokyklose.
Kyla pagrįstas klausimas, kokia stichinė nelaimė ištiko Karalienės Mortos mokyklą Klaipėdoje, kad ją teko skubiai uždaryti, taip nuskriaudžiant mokinius ir sukeliant didžiausių rūpesčių jų tėvams.
Atsakymas pribloškiantis: išlaikyti mokyklos nebeapsimoka, nes joje mažėja mokinių – kitaip sakant, netenkina pelno rodikliai.
Dažnas verslas susiduria su pelno stygiumi, būna metų, kai tenka dirbti ir nuostolingai, tikintis, kad pavyks pagerinti veiklos rezultatus. Be to, kelias įmones turinti bendrovė gali vienos nuostolius dengti kitų pelnu ir taip daryti daug metų, jei jaučiama socialinė atsakomybė.
Juk, pavyzdžiui, dienraščių leidyba šiais laikais Lietuvoje sunkiai gali būti pelninga, yra daug pelningesnių žiniasklaidos verslo nišų, bet prioritetu laikant visuomenės informavimo misiją galima rinktis ištikimybę skaitytojams, o ne pelną.
Edukologė A.Landsbergienė leido suprasti, kad ji darys tik tai, kas jai apsimoka, nors Karalienės Mortos mokyklos veikia Vilniuje ir Kaune, Landsbergiams priklauso keliuose miestuose, beje, ir Klaipėdoje, pelningai dirbančių vaikų darželių „Vaikystės sodas“ tinklas.
Tad pelnas plaukia upeliais – neatsitiktinai G.Landsbergis yra priskiriamas prie turtingiausių šalies politikų.
Be to, neaišku, ar Klaipėdos Karalienės Mortos mokykla dirbo nuostolingai, ar tik pelnas buvo menkesnis nei Vilniuje ir Kaune.
Vienaip ar kitaip, A.Landsbergienė dėl mokyklos uždarymo lyg ir kaltina klaipėdiečius, nes Klaipėdoje buvo nelengva surinkti mokinių normalaus dydžio klasėms, dalis tėvų pervedė vaikus į kitas mokymo įstaigas. Bet ar dėl to nėra kalta pati A.Landsbergienė?
Pirmiausia mokslo Karalienės Mortos mokykloje kaina užima kvapą – 750 eurų per mėnesį. Suprantama, šitiek išleisti vaikų mokymui gali tik labai dideles pajamas gaunantys asmenys, bet į tėvų siūlymus sumažinti mokestį ir taip pritraukti daugiau mokinių nebuvo reaguojama.
Prisidėjo ir kitos bėdos – kai kurių tėvų nuomone, Karalienės Mortos mokykloje dėl menkų algų nuolat keitėsi mokytojai, dalies čia dirbusių pedagogų kvalifikacija buvo žemesnė negu paprastose savivaldybės mokyklose.
Bene labiausiai šioje istorijoje stebina A.Landsbergienės ir jos atstovų pasipūtimas.
Mokykla uždaryta nesitariant su tėvais, neieškant su jais geriausios išeities, net atsakyti į žurnalistų klausimus, kodėl taip atsitiko, nesiteikiama.
Tad telieka manyti, kad puikybė taip temdo akis, jog negalvojama nė apie politinę žalą, kurią dėl žmonos veiksmų patirs politikas G.Landsbergis.
