Šventinė eisena – tradicija
Jubiliejinė Jūros šventė bus kupina renginių, dedikuotų viskam, kas susieta su šiai gamtos duotybe - jūrininkams bus skirtos parodos, knygų pristatymai, susitikimai su praeities jūrų kultūros paveldo tyrinėtojais, verslo atstovais, menininkų kūrybos inspiracijos marinistine tema.
Pirmieji akordai nuskambės dar prieš oficialiąją šventės pradžią liepos 26-ąją – uostamiesčio gatvėmis pražygiuos kleganti, šokanti, įvairius pokštus krečianti klaipėdiečių eisena. Karnavalą primenančios eitynės – daugiausiai dalyvių bei žiūrovų sutraukiantis tradicinis Jūros šventės renginys.
Šventinę eiseną papuoš vienas svarbiausių jūrinės valstybės simbolių – Lietuvos karinių jūrų pajėgų rikiuotė. Flotilės atstovai drauge su pučiamųjų orkestru žygiuos eisenos priekyje, o už jų žengs ir žiūrovus sveikins daugiau nei 7000 jūrinės bendruomenės atstovų. Klaipėdos koncertų salėje įvyks šventinis vakaras, kuriame bus bus pagerbti geriausi laivyno jūrininkai ir uostininkai.
„Labiausiai džiaugiamės, kad Jūros šventės aplinką noriai kuria visa uostamiečio bendruomenė. Tik partnerių dėka svečiams jūrą galime atskleisti iš visų pusių: nuo muziejų eksponatų, knygose išrašytos išminties, istorinių laivų pristatymo iki pažangiausių jūrų verslo, laivybos technologijų ir sprendimų “,- pristatydamas gausią renginių programą kalbėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.
Dangės uoste - senoji flotilė
Šventė paženklinta ir kitomis sukaktimis – į programą su tradicinėmis ir naujomis iniciatyvomis įsilies šiemet savo veiklos 40-metį pažymintis Kopgalio tvirtovėje kurtas unikalus Lietuvos jūrų muziejus (LJM). Jau 20 metų leidžiamas tarptautinis jūrų verslo žurnalas „Jūra. Mope. Sea“ pristatys šiai progai dedikuotą knygą, apie pastarųjų dviejų jūrinės bendruomenės gyvenimo dešimtmečių aktualijas.
Jūrų muziejaus renginiai dedikuojami neseniai audringose Kuršių mariose tragiškai žuvusio istoriko, Lietuvos laivybos ir Klaipėdos istorijos tyrinėtojo, laivavedžio Romaldo Adomavičiaus atminimui. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje bus pristatoma naujausia R. Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo, taip pat istoriko, parašyta knyga – „Lietuvos jūrininkų žinynas. Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.
Dangės upėje aštuntą kartą šurmuliuos spalvingas renginys „Dangės flotilė“ – senamiestyje, tarp Biržos ir Pilies tiltų, susitelkę istoriniai laivai atrodys kaip gyvoji ekspozicija – skleis žinias apie krašto laivybos tradicijas, pamario žvejų buitį, papročius ir kultūrą. Kuršių mariose vyks tradicinė kurėnų ir kitokių senovinių burvalčių regata „Burpilis“, o Dangėje varžysis drakonų klasės valtimis irkluojančios klaipėdiečių ir svečių įgulos.
Muziejininkai pristatys dvi parodas: pirmoji atspindės su ilgamečio LJM vadovo, istoriko ir rašytojo Aloyzo Každailio veikla susijusį laikotarpį, antroji – „Jūrinio paveldo ženklai. Laivų statyba“ bus eksponuojama aikštėje, prie uostamiesčio simbolio – tristiebės barketinos „Meridianas“.
Jūra tinka kiekvienam
Per šventę bus pagerbtas ir pats „Meridianas“ – šiam gražuoliui bus suteiktas Europos jūrų kultūros paveldo ženklas. Aikštė prie burlaivio taps jūrų verslo atstovų ir jų iniciatyvų erdve. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos, bendrovės „Klaipėdos nafta“, „Aros Marine“, „Lietuvos geležinkeliai“ paviljonuose žmonės pamatys virtualius laivų krovos, traukinių valdymo įrenginius, SGD laivo „Independence“ aplinką, susitiks su uostininkais, jūrininkais.
Jūros šventės stilių sukūrė klaipėdietė dizainerė Jūratė Banytė – Gudelienė. Jai pirmine medžiaga idėjoms plėtoti tapo kitos klaipėdietės, fotografės Rūtos Dokšienės nuotraukų serija “Sea Blue(s)” – Šiaurės jūros pakrantėje rastų kriauklių, kitokių organizmų “portretai” bei kompozicijos. Kūrėjų sąveika pagimdė neįprastą, intriguojantį, jūros dvasia alsuojantį vizualinį projektą.
„Jūra tinka kiekvienam!” – tokią šventės šūkiu tapusią mintį iliustruoja J. Banytės-Gudelienės sukurti devyni siužetai, sutalpinę fotografijos ir dailės elementus. Ant piešinio tarytum netyčia nukritusios jūros kriauklės iliustruoja laisvą polėkį, kviečia eksperimentuoti, būti originaliems. Šventę pristatantys dizainerės eskizai taps reklamos atributų, spaudinių, miesto dekoro dalimi.
„Meridiano“ aikštėje įsikurs improvizuotos Burinuko uosto dirbtuvės, kur mažųjų šventės dalyvių lauks svarbi misija – sukurti gražų, draugišką ir spalvingą miestą bei uostą. Vaikai į dangų paleis 60 baltų balandžių, primindami, jog tiek kartų Klaipėdoje rengiama Jūros šventė.
Burlaiviai – uostų puošmena
Jūros šventė be burių kaip žmogus be sielos, todėl aštuoni Baltijos šalių uostamiesčiai – Klaipėda, Karlskrona, Rostokas, Ryga, Gdanskas, Ščecinas, Nystedas ir Turku – daugiau nei dešimtmetį plėtoja projektą „Baltic Sail“. Tradicinių burlaivių bei senovinių laivų savininkai per šventes lankosi šiuose, tad Klaipėdos krantines vėl puoš burės.
Uostamiestyje svečiuosis buriniai laivai iš keturių valstybių. Įspūdingiausias ir pats didžiausias – karinėms jūrų pajėgoms priklausantis Kolumbijos burlaivis „Gloria“. Šis laivas Baltijoje lankysis pirmą kartą, vizito metu užsuks į tris „Baltic Sail“ partnerių uostus – Klaipėdą, Karlskroną ir Rostoką.
Dar vienas pirmą kartą Klaipėdoje viešėsiantis Vokietijos burlaivis „Santa Barbara Anna“ – praeityje garsios airių muzikos grupės „Kelly Family“ šeimos nuosavybė. Atplauks keturi Lenkijos burlaiviai – „Baltic Beauty“, „Bonawentura“, „Bryza H“ ir „Antica“. Sankt Peterburgas siunčia mokomąjį burlaivį, o Kaliningradas – kelias jachtas, kurių įgulos įgyvendina su buriuojančiais neįgaliais žmonėmis susietą socialinį projektą.
Visi burlaiviai atvers savo denius lankytojams, jeigu orai bus palankūs, įgulos plukdys juos į trumpalaikes ekskursijas po Baltiją ir Kuršių marias. Kolumbiečių karinis laivas „Gloria“ ketina dalyvauti oficialiose ceremonijose ant vandens, surengs oficialų priėmimą kviestiniams svečiams.
Prezidentas išplauks į Baltiją
Jūros šventės globėju sutikęs būti naujai išrinktas šalies prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo atvykti į laipėdą – karo laivu “Aukštaitis“ išplauks į Baltiją nuleisti gėlių vainikų žuvusiesiems. Vieną vainiką kariškiai pirmą kartą į jūrą nuleis iš sraigtasparnio – taip pagerbs Baltijoje žuvusius aviatorius.
Tiems, kas negalės išplaukti į atvirą jūrą, organizatoriai pataria nenusiminti – tiesioginę transliaciją iš laivo „Aukštaitis“ denio jie galės stebėti internete. Tradicinės iškilmės dar vyks Kopgalyje, prie paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams „Albatrosas“.
Smiltynės kapinaitėse bus pagerbtas pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino atminimas, Skulptūrų parke, prie memorialo vandenyne žuvusiai laivo „Linkuva“ įgulai, susirinks jūrininkai ir jų šeimos. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Šv. Mišios už žuvusiuosius jūroje ir visą jūrų bendruomenę aukos Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Klaipėdiečių pamėgtas tradicinis renginys „Šokantys ir dainuojantys fontanai“ Jono kalnelio užutėkį šiemet neįvyks. Dėl pylimų tvarkymo nuspręsta jį perkelti prie skulptūros „Neringa“ – geroji akmeninė milžinė pavirs visas gamtos stichijas vienijančiu simboliu.
Kitas, kuklesnis, bet ne mažiau įspūdingas fontanas čiurlens, skleis muziką, švies ir šokinės senamiestyje – Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtoje.
Priminė tautos vado žodžius
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad Jūros šventė tikrai įvyks, bus tokia pat įdomi, patraukli, atraktyvi kaip ir ankstesnės – žaižaruojanti spalvoms, muzikos garsais, įtraukianti žiūrovus į netikėtų renginių sūkurį, primenanti, kad Lietuva yra jūrų valstybė.
Buvusio klaipdiečio G.Nausėdos noras dalyvauti Jūros šventėje V.Grubliauskui primena tarpukarį: „Tada Klaipėdoje 1934 metais vykusią pirmąją Jūros šventę aplankęs tautos vadas Antanas Smetona įvertino Baltijos svarbą, garsiai pareiškė, jog „Lietuva – ne valstybė prie jūros, o jūrinė valstybė“.
„Negalima suprasti jūros, jos pažinti, nepabuvus Klaipėdoje. Tris dienas vyksiantys Jūros šventės renginiai visiems atveria tokio pažinimo galimybės. Laukiame jūros mylėtojų – visus svetingai priimsime“, – pasinerti į solidžių Jūros šventės renginių ir linksmybių sūkurį kvietė V.Grubliauskas.
