Nuo entuziazmo dirbti valstybės tarnyboje iki nusivylimo, įtarimų naštos ir sutrikdytos sveikatos. Trejus metus visoje šalyje tikrinęs remontuojamų ir naujai statomų kelių būklę inžinierius E.Grinaveckas tvirtino nežiūrėjęs pro pirštus į broką.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriui vadovavęs vilnietis teigė buvęs reiklus rangovams, iš jų už netinkamai atliktus darbus išreikalavęs dideles sumas valstybės naudai.
„Kai mane pakvietė į valstybės tarnybą, tai buvo iššūkis. Ėjau daugiau iš idėjos, nes privačioje įmonėje prieš tai uždirbdavau kelis kartus daugiau.
Aš dirbau neskaičiuodamas valandų. Ir netikėtai gavau signalų, kad su manimi bus susidorota“, – kalbėjo 38 metų vilnietis.
Jis pastebėjo, kad yra sekamas, klausomasi jo pokalbių.
„Turėjau du telefonus – tarnybinį ir asmeninį. Jie klausėsi asmeninio. Telefone girdėdavau keistus garsus, jis greitai įkaisdavo, išsikraudavo.
Kartą išvykdamas atostogauti į užsienį palikau namuose stalčiuje tarnybinį telefoną, kuris buvo beveik išsikrovęs.
Sugrįžęs radau jį įkrautą, nors namuose tuo metu nieko iš šeimos narių nebuvo“, – ironiškai šyptelėjo pašnekovas, prisiminęs seklių paliktus pėdsakus.
Inžinieriaus pokalbių vienus metus klausęsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai nieko nepešė. Tačiau tada atsirado mįslinga pažyma.
Nuo 2015 metų direkcijoje inžinieriumi dirbęs E.Grinaveckas vėliau ėmė kontroliuoti vykdomus projektus, o nuo 2017-ųjų laikinai ėjo ir direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Mįslinga pažyma atsirado, kai jis pasirašė kelyje Vilnius–Panevėžys atliktų remonto darbų perdavimo aktą.
Netenkino ekspertų išvada
LAKD projektus, kuriuos vykdydavo konkursus laimėjusios įmonės, prižiūrėjęs E.Grinaveckas buvo tapęs svarbiu seklių taikiniu.
Tai liudija ir „Lietuvos ryto“ gautas dokumentas.
Pasirodo, į tyrimą kišosi STT Panevėžio valdybos viršininkas Žydrūnas Krampalcas. 2018 metų vasario 5-ąją jis asmeniškai davė nurodymų dėl ekspertizės išadų, nors įprastai tyrimus kontroliuoja prokuroras.
Ž.Krampalco netenkino ekspertų išvada.
Ekspertai pripažino, kad rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas buvo įformintas ir pasirašytas pagrįstai.
Tačiau Ž.Krampalcas nurodė ekspertams ir tyrėjui: „Dokumento forma bei turinys mūsų netenkina.“
Tada atsirado kita ekspertų išvada: „Komisija nepagrįstai pripažino, kad kelio Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 kilometro remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus.“
Gavus tokią išvadą buvo pareikšti įtarimai E.Grinaveckui dėl esą netinkamai atliktų pareigų pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.
Būtent šį straipsnį kaip vieną iš susidorojimo su neparankiais valstybės tarnautojais įrankių „Lietuvos rytui“ buvo įvardiję žinomi prokurorai.
STT Panevėžio valdybos viršininką Ž.Krampalcą pavaduojantis pareigūnas sutiko pakomentuoti situaciją dėl ekspertų išvadų ir paprašė klausimą atsiųsti raštu.
Bet vėliau iš STT biuro Vilniuje atėjo atsakymas, kad jie bylų nekomentuoja.
Sieja asmeniniai ryšiai
Supratęs, kad yra sekamas, vilnietis E.Grinaveckas suko galvą, kas galėjo užsakyti susidorojimą, kieno interesams jis trukdė.
Inžinierius prisiminė, kad sodyboje pas buvusį darbdavį, vienos iš Šiaurės šalių kapitalo kompanijos vadovą, yra matęs prezidentės patarėją L.Zakarevičių.
Šis patarėjas šmėžuoja ir prieštaringame filme „Valstybės paslaptis“, kuris net ir prasideda nuo jo žodžių.
L.Zakarevičiaus įtaka Prezidentūroje neabejojama– su viršininke jį sieja ne tik darbiniai ryšiai.
Eidama prezidentės pareigas D.Grybauskaitė tapo L.Zakarevičiaus vaiko krikštamote.
Paklausiau L.Zakarevičiaus, ar jis iš tiesų asmeniškai pažįsta buvusį E.Grinavecko darbdavį, ar buvo pas jį sodyboje ir rūpinosi, kad teisėsaugos pareigūnai tirtų inžinieriaus darbą. Taip pat paprašiau patvirtinti, ar D.Grybauskaitė yra jo vaiko krikštamotė.
Į keturis konkrečius klausimus iš Prezidentūros, kaip jau tapo įprasta, atėjo vos vienas abstraktus sakinys: „Prezidentės patarėjai nesirūpina asmenų įdarbinimu ar jų veiklos tyrimais.“
Žada nenuleisti rankų
E.Grinaveckas ilgai suko galvą ieškodamas sąsajų, kurios sietų jo buvusią darbovietę, Prezidentūrą ir Panevėžio STT valdybą.
„Užsienio kompanijoje dirbau 12 metų. Kartą jos vadovo sodyboje prie manęs priėjo prezidentės patarėjas ir teiravosi mano požiūrio į darbdavį, bandė ištraukti, ką apie jį manau.
Iš tos kompanijos išėjau šalių susitarimu, bet prašiau išeitinės išmokos. Jiems tai turbūt nepatiko. Tada ir galėjo būti sumanyta per Prezidentūros patarėją su manimi susidoroti“, – svarstė pašnekovas.
Negi vien dėl kažkieno įnorių valstybės tarnautoju tapęs asmuo galėjo būti ilgai sekamas, kurpiama byla, tam naudojamos biudžeto lėšos?
„Taip, nes kito atsakymo neradau. Bet aš nenuleisiu rankų, nes širdyje jaučiuosi šimtu procentų nekaltas“, – teigė inžinierius.
Kaltinimas – iš prielaidų
– Kuo jūs kaltinamas? Ar yra daugiau įrodymų, be ekspertų išvadų, kurios skiriasi? – paklausiau E.Grinavecko.
– Kai iš verslo atėjau į valstybės tarnybą, mane bandė apjuodinti, kad galiu proteguoti verslą. Kažkas rašė skundus. Bet nepavyko.
Tada sulaukiau kaltinimo, kad dėl neva netinkamai atliktų pareigų padariau žalos valstybei. Byloje daugiau jokių įrodymų, išskyrus tas ekspertų išvadas, nėra.
Panevėžyje STT tyrimas vyko net dvejus su puse metų! Bet pateiktos vien prielaidos. Neva priimant objektą galbūt būtų reikėję bausti rangovus už parametrų nesilaikymą, jeigu viešųjų pirkimų metu būtų numatyta taikyti reikalavimą matuoti kitu būdu.
Skamba absurdiškai, nes sutartyje tarp Kelių direkcijos ir rangovo buvo numatyti reikalavimai, nuo jų priklausė darbų kaina. O STT agentai sumąstė, kad aš esą turėjau nepriimti darbų iš rangovo, o reikalauti dar ir papildomų už tą pačią kainą!
– Ar buvo surengtas konkursas? Gal buvo nepatenkintų jo rezultatais?
– Įvyko viešasis pirkimas dėl paprastų kelio remonto darbų kelyje A2 Vilnius–Panevėžys. Ruožai pagal atskiras sutartis buvo trys: nuo 42,32 iki 44,93, nuo 52,35 iki 56,08 ir nuo 91,40 iki 97,95 kilometro. Bendras remontuojamo ruožo ilgis buvo 12,89 kilometro.
Kelių direkcija nustatė techninius reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino dokumentus, o komisija – sąlygas. Buvo pasirašytos sutartys su „Panevėžio kelių“ ir „Šiaulių plento“ bendrovėmis.
STT pradėjo tyrimą, nes vieni iš rangovų esą galėjo bendradarbiauti su valstybine įmone „Automagistralė“, kuri rengdavo technines specifikacijas. Esą jos parengtos taip, kad laimėtų „Panevėžio keliai“.
Tačiau tai su manimi nesusiję! Konkurso sąlygas tvirtino ir sutartį pasirašė kiti.
Aš prižiūrėjau, kad sutartis būtų tinkamai įgyvendinta.
Konkurso metu buvo nurodytas reikalavimas kelio lygumui nustatyti. Kai atliekamas paprastas remontas, lygumas nustatomas specialia trijų metrų liniuote. Techninis darbų prižiūrėtojas atliko matavimus, komisijos nariai pasirašė aktą, o aš jį patvirtinau.
Bet kažkodėl buvo atlikti dar kiti matavimai ir atsirado pažyma, kurios aš nemačiau. Į procesą įsitraukė STT agentai.
– Galbūt tas kelio ruožas buvo blogai suremontuotas, nesaugus?
– Mes atidžiai apžiūrėjome, o techninę darbų priežiūrą atlikusios įmonės specialistai patvirtino, kad kelias lygus. Jis tinkamai suremontuotas. Ekspertai patvirtino, kad kelias saugus.
Rado atrakintas namų duris
– Kaip reagavote sužinojęs, kad buvo klausomasi jūsų privačių pokalbių?
– Nuo 2016 metų manęs neapleido jausmas, kad esu sekamas. Bet aš neturėjau įrodymų. Tik susipažinęs su byla sužinojau, kad buvo išduota sankcija klausytis mano privačių pokalbių.
Jokios jiems naudingos informacijos sekliai neaptiko. Tačiau tai susiję ne tik su manimi, o ir su šeima, draugais. Nežinau, ar pokalbių įrašai sunaikinti.
Be to, buvo ne tik klausomasi pokalbių. Kartą pabudęs naktį išgirdau girgždesį ant namo laiptų. Nuėjau pažiūrėti. Namo durys buvo atrakintos, nors visada jas užrakinu. Kaimyno šuo lojo. Nekviesti svečiai pasišalino.
Štai kaip buvo bandoma žūtbūt ką nors surasti.
– Ar jus stebino tokios seklių pastangos?
– Lietuvoje dabar jau niekas nestebina. Teisėsauga ilgai buvo tampoma už virvučių, o žmonės pradėjo bijoti net kalbėtis telefonu.
Valstybės tarnyboje asmenis imta vertinti pagal tai, ar jie parankūs, ar turi užnugarį. Kitokie patraukiami. Manau, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug žmonių išvyko iš šalies.
Nutariau savo noru pasitraukti iš Kelių direkcijos ir kovoti. Įrodysiu savo tiesą, nors man tai jau kainavo sveikatos.
Aš neatsitiktinai manau, kad mano byla užsakyta, ja galėjo domėtis Prezidentūra.
Pas buvusį darbdavį ir sodyboje, ir namuose per jo asmenines šventes esu matęs patarėją L.Zakarevičių. Kažkas juk surezgė šią susidorojimo schemą?
Kito paaiškinimo aš nerandu.
– Ar buvusio jūsų darbdavio vadovaujama įmonė dalyvauja kelių remonto darbų konkursuose?
– Taip, tai viena įmonių, tiesiančių kelius mūsų šalyje.
Pagal vietą rinkoje ji – maždaug šeštoje vietoje. O aš jiems buvau nepalankus, nes visiems siekiau vienodų sąlygų.
Įrodymų ieškojo pasižymėję tyrėjai
Panevėžio apygardos prokuratūra informavo, kad teismui jau perduotoje byloje kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bendrininkaujant kaltinama bendrovė „Panevėžio keliai“ ir jos vadovai. Įtariama, kad kelio Vilnius–Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai laimėti galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Šios bendrovės vadovai galimai sukurstė įmonės „Automagistralė“ vadovus (jiems pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu) ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba.
Į tą pačią bylą įtraukti ir E.Grinaveckui pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
„Kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas valstybinių institucijų prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema“, – sakė prokurorė D.Markauskienė, kuriai apdovanojimą šiemet įteikė generalinis prokuroras E.Pašilis.
Tyrimą atliko STT Panevėžio valdyba, kuri jau kurį laiką galėjo būti Prezidentūros režisuotų bylų vykdytoja. Jos vadovo Ž.Krampalco pavardė buvo nuskambėjusi ne viename skandale.
