Generalinė prokuratūra nutraukė kone penkerius metus vykdytą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės investicijų į oro linijų bendrovę „Air Lituanica“ nenustačiusi nusikalstamų veikų.
Šiuo prokurorų sprendimu pripažįstama, kad buvęs sostinės meras A.Zuokas ir jo vadovaujama savivaldybės administracija nepažeidė įstatymų – nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neviršijo įgaliojimų ir tinkamai atliko savo pareigas.
Tyrimą Generalinė prokuratūra pradėjo gavusi dėl mero posto su sostinei vadovavusiu A.Zuoku varžytis sumaniusio tuomečio Seimo nario Remigijaus Šimašiaus, taip pat Vilniaus savivaldybės tarybos narių konservatorių Valdo Benkunsko ir Gedimino Švilpos prašymus.
– Teisėsauga pripažino, kad jūsų vadovaujama tuometė Vilniaus savivaldybės administracija, investuodama į „Air Lituanica“, nepažeidė įstatymų.
Bet ar ne per vėlu tuo džiaugtis, nes jums nesėkmingai susiklostę net dveji savivaldos rinkimai – jau praeitis? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Zuoko.
– Džiaugiuosi tuo, kad anksčiau ar vėliau teisingumas Lietuvoje vis dėlto nugali. Šventai tikiu, kad taip yra, nors politikai juokauja, kad būtų gerai laiku sulaukti to teisingumo.
Šį kartą teisingumo paieškos truko ilgai – penkerius metus vyko ikiteisminis tyrimas.
Ir prokurorai, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dirbo išsijuosę, nes byla rodo, kad nuo to laiko, kai 2014 metų lapkričio mėnesį mero rinkimų kampaniją jau pradėjęs tuometis Seimo narys R.Šimašius kreipėsi į prokuratūrą, investicijų į „Air Lituanica“ istorija buvo išnarpliota po kaulelį.
Buvo klausomasi visų su investicijomis į šią bendrovę ką nors bendra turėjusių asmenų, įskaitant ir mano, telefono pokalbių, vykdytas ir fizinis sekimas, atlikta krūvos ekspertizių.
Nėra malonu pakliūti po tokiu teisėsaugos didinamuoju stiklu, bet tokia tyrėjų pareiga – gavo skundą ir turi ištirti viską iki smulkmenų.
Kita vertus, tokios didžiulės pareigūnų pastangos rodo, kad prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neginčytinas.
– Priminkite, kokiais įtarimais remiantis buvo prašoma prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Air Lituanica“.
– Ėjo į pabaigą 2014-ieji, prieš metus įsteigtos mūsų oro linijų bendrovės bilietų pardavimas labai smarkiai kilo.
Bet tada konservatoriai surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad kreipsis į prokuratūrą dėl „Air Lituanica“ veiklos tyrimo.
Prabėgus kelioms dienoms (gerai pamenu ir datą – lapkričio 11-ąją) tuometis Seimo narys liberalas R.Šimašius, jau skelbęs, kad rengiasi kandidatuoti į Vilniaus mero postą, išplatino pareiškimą, jog dėl „Air Lituanica“ finansavimo kreipėsi į prokuratūrą.
O į parlamentaro kreipimąsi teisėsauga turi nedelsiant reaguoti.
Po šių dviejų kreipimųsi į prokuratūrą per vieną savaitę „Air Lituanica“ bilietų pardavimas smuko puse milijono litų.
Mat aviacijos verslas labai jautrus bet kokiam politiniam ar teisiniam nestabilumui.
Žmonės iškart išsigąsta, kad nenuskris, kur nori, laiku ar neparskris atgal, ir neperka bilietų.
– Vadinasi, teigiate, kad „Air Lituanica“ sužlugdė jūsų politiniai oponentai?
– Jie darė viską, ką tik gali, kaišiodami net ne pagalius, o rąstus į nacionalinio oro vežėjo ratus.
Savaip logiška, kad naudojęs „Air Lituanica“ kortą politinėje kovoje su manimi Vilniaus meru tapęs R.Šimašius vienasmeniškai nusprendė nebevykdyti bendrovės verslo plano ir nutraukti jos finansavimą, nors toks sprendimas nebuvo patvirtintas miesto tarybos.
Tai galėtų sulaukti tolesnio teisinio tyrimo, nes pagal įstatymo reikalavimus merui reikėjo kreiptis į sostinės tarybą, kuri, kaip „Air Lituanica“ akcininkė, turėjo teisę priimti tokį sprendimą. Bet į procedūrų teisėtumą buvo numota ranka.
Į žiniasklaidą tomis dienomis nutekėjo R.Šimašiaus susirašinėjimas su patarėjais – meras nurodė jiems rengtis uždaryti „Air Lituanica“, bet kartu elgtis taip, kad jų komanda neatrodytų kaip bendrovės griovėja.
– Kokią politinę žalą jums asmeniškai padarė „Air Lituanica“ bendrovės uždarymas?
– Žala akivaizdi tiek man, tiek mano vadovaujamai partijai, nes šia tema R.Šimašius ir jo komanda skleidė daug visokių spekuliatyvių kaltinimų, visaip menkino nacionalinio oro vežėjo projektą, nors tai buvo melas.
Dabar Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė skyrė 3,7 mln. eurų vienam skrydžiui į Londono Sičio oro uostą, kurį vykdo dviejų valstybių nacionalinės oro bendrovės – Lenkijos Lot ir Estijos „Nordica“, paremti.
Tai sudarytų pusę „Air Lituanica“ verslo plane numatyto metinio jos lėšų poreikio, o skrydžių masto net lyginti negalima.
Šįmet bendrovė jau būtų turėjusi šešis lėktuvus ir tiesioginius skrydžius vykdytų 15 krypčių.
Dar prisiminkime, kad nuo 2015 metų gerokai sumažėjusios degalų kainos, todėl įmonė jau būtų dirbusi pelningai.
– Tačiau kokia dabar gali būti praktinė nauda prokuratūrai paskelbus, kad „Air Lituanica“ savivaldybė ir jos įmonės finansavo teisėtai, kai šios oro linijų bendrovės vis viena jau niekas neatkurs?
– Be abejo, „Air Lituanica“ niekas neatgaivins.
Tačiau labai svarbu, nors ir po penkerių metų, sužinoti, kas kaltas dėl šios bendrovės sužlugdymo. Istorija turi įvardyti, kas yra kūrėjai, o kas – griovėjai.
Prokurorų sprendimas mane skatina tikėti, kad gyvenime reikia kurti, nors ir kaip tai būtų nelengva, o ne griauti.
Gavau dvasinę kompensaciją, kad galiu vadintis meru, kuris lėktuvus kėlė į dangų, o ne nuleido juos ant žemės.
Štai kokias išvadas daro prokurorai: „UAB „Air Lituanica“ palaikymas buvo viešasis interesas“, o „Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nutraukti UAB „Air Lituanica“ veiklą buvo priimtas ne dėl to, kad įmonė pasiekė nemokumo būseną, bet dėl pasikeitusios naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos valios toliau nebeįgyvendinti priimto sprendimo.“
Kitaip sakant, oro linijų bendrovė nutraukė veiklą ne todėl, kad nepajėgė jos vykdyti, o dėl savivaldybei ėmusio vadovauti naujo mero R.Šimašiaus noro likviduoti „Air Lituanica“.
Todėl manau, kad prokuratūros tyrimas ne tik padeda tašką visoms spekuliacijoms apie „Air Lituanica“, kurias skleidė R.Šimašius ir pastaruosiuose, ir ankstesniuose mero rinkimuose, bet ir leidžia reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti žalą.
– Ar prognozuojate, kad dabar bus kreiptasi į teisėsaugą su tokiais ieškiniais?
– Vienas žalos išieškotojų – Vilniaus šilumos tinklai, skolinę „Air Lituanica“ veiklai lėšų.
Manau, ši bendrovė kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybę ir merą R.Šimašių reikalaudama atlyginti žalą, kurią sukėlė sprendimas nutraukti nacionalinio oro vežėjo veiklą.
Neabejoju, kad ir kiti, nukentėję dėl „Air Lituanica“ uždarymo, sieks žalos atlyginimo.
Juk nukentėjo ne tik kai kurios Vilniaus savivaldybės įmonės, bet ir visa šalis – Lietuva neteko nacionalinio oro vežėjo.
„Investuok Lietuvoje“ tyrimo duomenimis, šalis prarado šimtus milijonų eurų investicijų.
Tai ne tušti žodžiai, o viešas dokumentas, pagrįstas faktais ir skaičiais.
Manau, Lietuvoje atėjo laikas tiems asmenims, kurie moka tik griauti, atsakyti už tokios veiklos pasekmes.
Mūsų frakcija Vilniaus taryboje, gindama viešąjį interesą, kreipsis į prokurorus prašydama išieškoti žalą iš konkrečių ją savo veiksmais sukėlusių asmenų.
Beje, prokurorai atkreipė dėmesį į labai svarbų faktą. Jų tyrimo išvadose rašoma: „Galima konstatuoti, kad AB Vilniaus šilumos tinklų paskolų sandoriai su UAB „Air Lituanica“, iš kurių yra kildinama žala, buvo sudaryti ne tiktai laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant nustatytos tvarkos, bet ir sudaryti pagrindinio akcininko – Vilniaus savivaldybės iniciatyva, o sandorių nevykdymą nulėmė paties akcininko sprendimai.“
Bet akcininko – Vilniaus miesto tarybos – sprendimo nebuvo. Viską vienašališkai sprendė akcininko pirmininkas meras R.Šimašius. O tai – rimtas teisinis pažeidimas.
Tokie teisės pažeidimai ir prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą leidžia visiems, patyrusiems žalos dėl „Air Lituanica“ uždarymo ir bankroto procedūros, reikalauti atlyginti nuostolius iš Vilniaus savivaldybės ir asmeniškai iš R.Šimašiaus.
Bankroto procedūros administratorius turėtų panaudoti prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo išvadas gindamas nuo politinių sprendimų nukentėjusių kreditorių interesus.
– Kokia, jūsų nuomone, svarbiausia šio ikiteisminio tyrimo pamoka?
– Tai rimtas analitinis dokumentas, atmetęs politikų spekuliacijas dėl „Air Lituanica“.
Bendrovės uždarymas buvo ne ekonominis, o politinis sprendimas.
Dabar svarbiausia suprasti, kaip būtų galima ateityje apsaugoti investicinius projektus nuo panašių politinių insinuacijų.
Gyvenimas nemažai mane aplamdė ir noras ką nors kurti galėjo prigesti.
Bet prokurorų sprendimas įkvepia tikėti: būk kūrėjas ir, nors per vargus, pasieksi tikslą, įrodysi, kad esi teisus.
