Liublino unija – Europos Sąjungos pirmtakė
Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką, apėmusią ir dabartines Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.
Parlamentarai per vėliavėlėmis ir plakatais, pranešančiais apie jubiliejinę datą, nusėtą Liublino centrą atvyko į miesto arkikatedrą, kur šv. Mišias laikė Vilniaus ir Liublino arkivyskupai metropolitai.
Pavadinęs Liublino uniją Europos Sąjungos pirmtake, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paragino ne tik pripažinti jos istorinę reikšmę, bet ir pasimokyti iš klaidų.
„Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant gynybą ir užtikrinant laisvę nuo išorės agresorių. Taip pat ši sutartis tarp dviejų katalikiškų tautų davė ir kitų naudingų dalykų, tačiau (...) reikėjo kovoti užtikrinant, kad stengdamiesi siekti gerų tikslų nenaudotume jėgos ir prievartos“, – sakė dvasininkas, kreipdamasis į susirinkusius Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių politikus bei diplomatus, kultūros, švietimo veikėjus.
Unijos vertinimai nevienareikšmiai
Liublino unija padėjo šalims kurį laiką apsisaugoti nuo Rusijos, bet iš dalies apribojo LDK suverenitetą, todėl Lietuvoje yra vertinama nevienareikšmiškai.
Prieš šimtmetį sprendimas kurti su Lenkija bendrą valstybę Lietuvoje buvo suprantamas kaip šalies pražūtis, tačiau atkūrus nepriklausomybę nuo sovietų istorikai vis labiau bando parodyti, jog Liublino unija iki galo nesunaikino Lietuvos savarankiškumo ir buvo reikalinga dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos.
Rusijos grėsmė skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis ir dabar bei tapo viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams, nepaisant itin prastų santykių tarpukariu ir šiomis dienomis pasitaikančių nesutarimų dėl istorijos ar tautinių mažumų padėties.
„Situacija buvo grėsminga prieš 450 metų, tačiau kaimynai ir šiandien niekur nedingę, o istorija kartojasi“, – BNS Liubline sakė Lietuvos kariuomenės pulkininkas Arturas Jasinskas, tarnaujantis bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vado pavaduotoju.
Po Mišių politikai padėjo gėlių prie unijai skirto paminklo, pastatyto Lietuvos vardu pavadintoje miesto aikštėje.
Vėliau Liublino Kultūrų susitikimo centre įvyks iškilmingas Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos delegacijų susitikimas.
Po to šiame centre vyks iškilmingas posėdis Liublino unijos metinėms paminėti. Jo pradžioje sveikinimo žodį tars Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.
Sekmadienio vakarą Liublino centre rengiamas šventinis koncertas.
Baltarusijai renginiuose Liubline atstovauja žemutinių parlamento rūmų vicepirmininkas Leonidas Kačina, Ukrainai – ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščytsa.
Minėjime taip pat dalyvauja Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, politikai ir diplomatai iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos ir Moldovos.
