Skulptorius Kęstutis Musteikis, neseniai skridęs iš Islandijos, iš pradžių net neabejojo, kad rankose laiko žurnalą, kuriame rašoma apie Lietuvos prezidentą G.Nausėdą.
Bet prieš kelionės pabaigą menininkas nutarė perskaityti užrašą po nuotrauka, o jis skelbė, kad dirigentas G.Noseda rugpjūčio pabaigoje diriguos Latvijoje.
Ėmęs atidžiau žiūrėti į nuotrauką skulptorius pamatė, kad labai panašios G.Nausėdos ir G.Nosedos akys bei lūpos, – tai dažniausiai būdinga tos pačios giminės atstovams. Beje, lietuvis Nausėda ir italas Noseda gimę tais pačiais 1964 metais.
Jų gimimo datas skiria vos trys savaitės – italas gimė balandžio 23-iąją, o lietuvis – gegužės 19 dieną.
„Lietuvos rytui“ apie šitokius sutapimus pranešus išrinktojo prezidento spaudos atstovui Aisčiui Zabarauskui, jis patikino, kad apie tokią G.Nausėdos giminystę nėra žinoma.
G.Noseda irgi nėkart nėra koncertavęs Lietuvoje. Ketvirtadienio vakarą jis Tel Avive dirigavo Izraelio simfoniniam orkestrui, o po to išvyko pailsėti į dykumą ir buvo nepasiekiamas net modernaus ryšio priemonėmis.
Pasiūlė atvykti į koncertą
Iš „Lietuvos ryto“ išgirdęs, kad Lietuvos išrinktasis prezidentas labai panašus į italų dirigentą, tarptautinių meno projektų vadybininkas ir meno festivalių konsultantas Gintautas Kėvišas ėmė juoktis. Pasirodo, G.Noseda – labai geras jo pažįstamas.
„Tai – puikus dirigentas, diriguojantis garsiausiems pasaulio orkestrams. Daug sako jau vien tai, kad jis diriguoja Londono simfoniniam orkestrui, kuris reitinguojamas labai aukštai – trečias ar ketvirtas pasaulyje“, – pasakojo G.Kėvišas.
Tiesa, jis prisipažino iki šiol neatkreipęs dėmesio, kad G.Noseda panašus į G.Nausėdą.
Šiuo metu G.Kėvišas su sūnumi Martynu rengia projektą Jūrmaloje – rugpjūčio 31 dieną ten vyks koncertas, kur diriguos italų maestro.
„Pasiūlykite prezidentui G.Nausėdai atvažiuoti į Rygą. Mes jam parūpinsime geras vietas, o aš jį supažindinsiu su G.Noseda. Turės malonumą išklausyti puikų koncertą“, – juokėsi G.Kėvišas.
Ką reiškia abi pavardės?
Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego Ardoino patikino, kad Italijoje Noseda – reta pavardė ir yra užfiksuota beveik tik Lombardijos regione, Komo miesto apylinkėse.
Etimologiškai ją gal būtų galima susieti su lotynišku žodžiu nucetu (M) „lazdynas“, „graikinis riešutas“, „lazdyno riešutas“.
Tiesa, pavardė Noseda yra paplitusi ir Prancūzijoje. Naujaisiais laikais santykiai tarp Lombardijos ir Prancūzijos buvo itin glaudūs, todėl Nosedos pavardė iš tikrųjų galėtų būti kildinama iš prancūzų kalbos.
Bet istorinių duomenų, patvirtinančių iš Italijos arba Prancūzijos kilusių žmonių, turinčių Nosedos pavardę, judėjimą į Baltijos regioną kol kas nėra.
„Esu linkusi manyti, kad pavardės išorinis panašumas nebūtinai reiškia, kad pavardės susijusios. Svarbiausia – genealoginiai tyrimai“, – sakė kalbininkė Alma Ragauskaitė.
„Lietuvių pavardžių žodyno“ II tome, išleistame 1989 metais, yra pateiktas Nausėdos pavardės kilmės aiškinimas.
Ši pavardė yra kildinama iš lietuvių kalbos bendrinio žodžio „nausėdá“, „nausėdas“. Šių žodžių reikšmė yra „naujakurys“, „naujasėdys“.
Tais metais Nausėdos pavardę turėjo 53 šeimos.
Jei bendrauja, abiem smagu
Astrologė Palmira Kelertienė net šūktelėjo išgirdusi žinią apie italą, panašų į Lietuvos išrinktąjį prezidentą.
„Man teko ne kartą susidurti: jei planetų padėtis sutampa, žmonės gali būti neįtikėtinai panašūs. Tačiau išvaizdą apibūdina ne tik planetų padėtis, reikia žinoti ir labai tikslų gimimo laiką – minučių ir kone sekundžių tikslumu.
Manoma, kad mes visi turime antrininkus. Pastebėta, kad tokiems žmonėms bendraujant kyla daug pozityvių emocijų.
Bet kol nesi žymus, antrininką atrasti sunkiau.
Kita vertus, įžymybės tiek persisotinusios bendravimo, kad dažnai nenori nieko matyti“, – kalbėjo astrologė.
P.Kelertienė irgi buvo susidūrusi su kone identiška savo antrininke – tai buvo jos jaunesnės dukters draugė. Daug kas nuotraukose negalėjo atskirti astrologės vaikystėje ir tos mergaitės.
Tuo metu ezoterikai mano, kad tokie be galo panašūs žmonės galėjo būti vienos šeimos nariai buvusiuose gyvenimuose.
Gali reikšti išbandymą
„Lietuvos ryto“ pakalbinta kultūrologė Rita Repšienė priminė, kad mitologijoje antrininkų tema susijusi su daugybe interpretacijų. Tai ir paslapties buvimas, įrodymas, kad vyksta neįtikėtini dalykai, ir vaizduotės bei realybės susitikimas.
Pasakose sutikti kaip du vandens lašai panašų į save reikšdavo naują išbandymą, įšventinimą, aukštesnį statusą, nepaprastumo įrodymą.
Apie antrininkus visais laikais buvo kuriamos istorijos – ir šiurpios, ir juokingos.
„Kultūros komunikacijos požiūriu antrininko atsiradimas ir buvimas, be abejonės, siunčia tam tikrą vertybinį išbandymą: kaip elgtis, ką daryti žinant, kad kažkur, kitoje žemyno dalyje, gyvena panašios išvaizdos, panašaus amžiaus ir turintis panašią pavardę žmogus? Susitikti? O gal nekreipti dėmesio?
Beje, Czeslawas Miloszas mėgo sakyti, kad visi atsitiktinumai nėra atsitiktiniai“, – kalbėjo R.Repšienė.
