„Jeigu įvyktų kažkokia nelaimė ir reikėtų pranešti žmonėms, mes tuoj pat išplatintume žinutę, gavus žinutę trys veiksmai – eiti į vidų, likti viduje, laukti informacijos“, – trečiadienį Seime vykusiame pasitarime dėl Lietuvos pasiruošimo galimai avarijai Astrave sakė E. Geda.
Pasirengimą atominės elektrinės avarijai trečiadienį aptarė Seimo laikinoji Veiksmų koordinavimo grupė dėl Astravo atominės elektrinės kartu su Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Skubiai evakuotis būtų klaida
Anot PAGD atstovo, tik sužinojus apie avariją jokiu būdu nereikėtų skubėti evakuotis, nes užterštumas lauke būtų didesnis nei viduje.
„Užterštumas nepasiekia viduje labiau nei lauke, jokiu būdu nepulti evakuotis, nes lauke gali būti užteršta labiau“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.
Anot jo, informacija apie avariją žmones pasiektų perspėjimo žinutėmis, per žiniasklaidą, būtų įjungtos sirenos.
„Yra trys galimi (pranešimo – BNS) kanalai: kaukia sirena, atėjo žinutė į telefoną, pranešama per radiją, televiziją. Jeigu įvyktų kažkokia nelaimė ir reikėtų pranešti žmonėms, mes per visas šitas priemones tuoj pat išplatintume žinutę“, – kalbėjo PAGD atstovas.
Kaip sakė PAGD atstovas, jodo preparatus reikėtų naudoti tik tuomet, jei būtų atskira rekomendacija.
„Kalio jodido preparatus reikėtų vartoti tokiu atveju, jei yra tokia rekomendacija. Tokią rekomendaciją mes paskelbtume gavę informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – sakė E. Geda.
Jodo preparatai dar nenupirkti
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis patvirtino, kad jodo preparatai dar nenupirkti, tačiau iki Astravo darbo pradžios turėtų būti išdalinti gyventojams.
„Dabar pateiktas finansavimo klausimas ir artimiausiu metu jis išsispręs, pačių tablečių gavimas irgi suplanuotas, tablečių gamintojas žadėjo mums per tris savaites reikiamą kiekį pristatyti, tuomet prasidėtų preparato dalinimas gyventojams“, – po pasitarimo žurnalistams sakė A. Šešelgis.
„Mes sužinosime, kada pradedamas vežti kuras į tą gamyklą, mes tikrai suspėsim tai padaryti, nes iš principo esam pilnai pasiruošę, paskaičiavę, kiek suaugusių, vaikų, kokio amžiaus, ir liktų tik techninis sunkus darbas surasti tuos žmones ir atiduoti preparatą“, – kalbėjo viceministras.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad neradus kito finansavimo šaltinio jodo tabletės gali būti perkamos iš biudžeto lėšų.
„Būtų galima, jeigu mes nerasime kitokių finansavimo šaltinių. Šiandien turime alternatyvas, tai galbūt mums bus galima panaudoti kitus finansavimo šaltinius. Bet šitos priemonės yra būtinos ir jos bus nupirktos“, – teigė premjeras.
A. Šešelgis per pasitarimą Seime pažymėjo, kad jodo preparatus gyventojams reiktų vartoti ne iškart sužinojus apie incidentą, o sulaukus tokios konkrečios rekomendacijos.
„Tai stabiliojo jodo preparatai, įvykus incidentui, gavus panešimą, žmonės turėtų per dvi valandas tą preparatą suvartoti, suaugę žmonės – dvi tabletes, vaikams, kūdikiams yra skirtingos dozės“, – sakė A. Šešelgis.
Jodo tablečių bus perkama už daugiau kaip 900 tūkst. eurų, tabletės iš pradžių būtų dalinamos pasienio gyventojams, po to – Vilniuje. Iš viso ketinama nupirkti 4 mln. vienetų tablečių.
Vilnius evakuojamas nebus
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda pažymi, kad avarijos atveju evakuojami gali būti apie 25 tūkst. gyventojų iš Vilniaus ir Švenčionių rajonų, Vilniaus gyventojai į tą zoną nepatenka.
„Jei tokia rekomendacija ateitų iš Sveikatos apsaugos ministerijos, būtų evakuojama 30 kilometrų atstumu, bet į tą atstumą nepatenka Vilnius“, – žurnalistas sakė E. Geda.
Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas sako, kad blogiausio scenarijaus atveju radiacinis debesis Lietuvą pasiektų per valandą-pusantros.
„Pagal baisiausio scenarijaus skaičiavimus, jei vėjas būtų vakarų krypties, didžiausią pavojų mums darantis, galėtų ateiti per valandą-pusantros iki Lietuvos teritorijos“, – teigė J. Žiliukas.
Pakitusį radiacinį foną, pasako jo, fiksuotų pasienyje esančios radiacinio monitoringo stotys, radiacinis lygis matuojamas ir Neries vandenyje pasienyje.
„Jei pagal dvišales sutartis negautume informacijos, kad kažkas vyksta atominėje elektrinėje ir gali būti bendroji avarija, pirmos aptiktų mūsų pasienio radiacinio monitoringo stotelės. Neries vandenyje ties siena su Baltarusija irgi yra įdėtas detektorius, jei būtų išmetimas į vandenį ir tai atitekėtų iki sienos, ši stotelė sureaguotų“, – pažymėjo departamento vadovas.
Atominė elektrinė Astrave Baltarusijoje statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį.
Lietuvos vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.
