VGTU leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė dar 2018 metų pradžioje rektorių Alfonsą Daniūną apskundė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl laiku neparašytos knygos, o po to buvo kreiptasi į teisėsaugą.
Pasak E.Dagienės, rektorius knygą, kuriai išleisti pinigai buvo skirti iš ES fondų, buvo įsipareigojęs parašyti dar prieš šešerius metus, tačiau rankraštį atidavė tik 2018 metų pradžioje.
„Ne kartą A.Daniūną buvau informavusi dėl universiteto žurnalų redaktorių nesąžiningos veiklos.
Pagaliau ir jo paties knygą padėjau taip sutvarkyti, kad ji būtų panaši į knygą.
Už tai atsidūriau rektoriaus ir redaktorių nemalonėje. Net jeigu man ir nebus sumokėta kompensacija, iš darbo išeisiu savo noru į niekur“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Dagienė.
Įtariamas sukčiavimas
FNTT kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (AEPKT) vadovavusi Edita Žiobienė teisėsaugai nurodė, kad VGTU buvo gavęs ES fondų finansavimą šešiems vadovėliams, trylikai mokomųjų knygų bei keturiems elektroniniams vadovėliams parengti ir išleisti.
Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, šiam projektui išmokėta 1 mln. 85 tūkst. eurų. Praėjusių metų pabaigoje, AEPKT atlikus tyrimą, pasigesta keturių mokomųjų knygų.
Tarp jų – ir rektoriaus A.Daniūno knygos „Plonasienės metalinės konstrukcijos“.
Kontrolieriai Nacionalinės bibliografijos duomenų banke duomenų apie šios knygos išleidimą nerado – registruotas tik priešpublikacinis įrašas, patvirtinantis, kad knyga dar neišleista.
AEPKT taip pat nustatė, kad VGTU neįvykdė įsipareigojimų išleisti knygas „Inovatyvūs plieno tiltai“, „Statinių eksploatavimas ir atnaujinimas“, „Pastatų ardymo ir rekonstravimo technologija“.
Anot kontrolierių, galimi pažeidimai susiję su dokumentų klastojimu, netinkamu projekto vykdymu, galimai neskaidriu ES lėšų panaudojimu.
Rektorius kaltinimus neigia
Tačiau rektorius A.Daniūnas kontrolierės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą.
„Mano parengta mokomoji knyga yra prieinama visiems studentams nuo 2012 metų. To įrodymas yra ir magistrų darbai šia tema.
Jie nurodė šį leidinį literatūros sąraše ir baigiamojo darbo tekste, cituodami ar naudodami knygos medžiagą. Ją galima rasti universiteto bibliotekos tinklalapyje“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino VGTU vadovas.
Apie FNTT tyrimą A.Daniūnas teigė sužinojęs tik iš žiniasklaidos, dabar nori išsiaiškinti tiesą, todėl pasiryžęs bendradarbiauti su teisėsauga.
Paklaustas, ar laiku parašė knygą „Plonasienės metalinės konstrukcijos“, rektorius patikino darbą atlikęs laiku, tik 2018 metais knygą papildęs.
Tiesa, jis neneigė, kad papildymus pateikęs pavėluotai.
„Mane E.Dagienė apgavo. Pasiūlė knygą atnaujinti. Nelabai suprasdamas, kas man siūloma, sutikau.
Kokį pusmetį nekreipiau dėmesio, neatnaujinau. Po to atnaujinau, bet nieko iš esmės nepakeičiau, kelis kitokius paveiksliukus įdėjau“, – prisiminė A.Daniūnas.
Konfliktuoja jau seniai
Pasakodama „Lietuvos rytui“ apie VGTU leidybos reikalus E.Dagienė tvirtino, kad konfliktai su universiteto vadovybe prasidėjo 2017 metų pradžioje.
„Akademinės bendruomenės signalai, kad mes iš straipsnių žurnaluose jau košę verdame, kad virtome publikacijų uabėliu, pasipylė maždaug prieš šešerius metus. Man tai buvo labai netikėta“, – kalbėjo leidyklos vadovė.
Pradėjusi aiškintis, kodėl siunčiami tokie pašaipūs įspėjimai, E.Dagienė teigė supratusi, kad buvęs šios aukštosios mokyklos rektorius profesorius Edmundas Zavadskas „yra tas didžiausias straipsnių kepėjas“, esą įklampinęs ir kitus kolegas.
„VGTU leidžiamuose žurnaluose straipsniai dirbtinai cituojami, publikuojami be recenzavimo.
Žurnalai turėtų būti leidžiami sąžiningai, laikantis tarptautinių standartų, o dabar jie naudojami savo „produkcijai“ gausinti, universiteto reitingams kelti, pagaliau – profesoriaus laipsniui gauti“, – aiškino E.Dagienė.
Šiuo metu universitete leidžiama dvylika žurnalų.
„Universiteto vadovybė man buvo nurodžiusi pasirūpinti, kad mūsų leidykloje būtų įdiegtos ne prastesnės sistemos nei prestižinėje Jungtinės Karalystės mokslinės literatūros leidykloje „Taylor & Francis“.
Šio darbo ėmiausi prieš dvejus metus.
Bet kai viskas ėjo į pabaigą, žurnalų redaktoriai suprato, kad jei pradės veikti tokia atvirosios prieigos leidyba, jų fabrikėlis būtų uždarytas.
Kai darbus baigiau, pasipylė redaktorių kaltinimai, jog dirbu neprofesionaliai.
Galiausiai prorektorius Antanas Čenys pasiūlė išeiti iš darbo“, – tvirtino E.Dagienė.
Prisiminė nusižengimus
Kiek anksčiau su „Lietuvos rytu“ kalbėjęs A.Daniūnas teigė neturįs planų iš darbo atleisti E.Dagienės, bet priminė, kad anksčiau ji buvo padariusi smulkių pažeidimų – 2011 metais nustatyta, jog į darbą buvo priėmusi savo artimus giminaičius.
Leidyklos vadovė neneigė, kad per vienas vasaros atostogas skubiems darbams atlikti laikinai buvo priėmusi dirbti du savo vaikus.
Pastaruoju metu apie E.Dagienės atleidimą iš darbo rektorius kalbėjo gana atsargiai: „Mes jos atleisti negalime, nes ją saugo pranešėjos teisėsaugai statusas.“
Straipsniai – prestižui
Komentuodamas E.Dagienės kaltinimus dėl leidybos prorektorius A.Čenys sutiko, jog tai, kad aukštųjų mokyklų leidžiamuose žurnaluose savo straipsnius publikuoja ir patys jų redaktoriai, yra visame pasaulyje aktuali problema.
„Tačiau jeigu norime, kad mūsų žurnalai būtų vertinami tarptautiniu mastu, juose negali būti mūsų universiteto autorių daugiau nei 10–15 proc.
Akademikas E.Zavadskas užsienio žurnaluose yra vienas labiausiai cituojamų autorių iš Lietuvos, todėl VGTU žurnalams turėti jo straipsnius yra prestižas“, – aiškino VGTU prorektorius.
Cituoja vieni kitus
Pats E.Zavadskas tvirtino, kad universiteto leidžiamuose žurnaluose per metus išspausdina tik dešimt procentų savo straipsnių, o didžioji dalis publikacijų pasirodo net 85 užsienio žurnaluose.
„Jeigu išleidžiu savo doktorantus, negaliu nepasirašyti kartu su jais po straipsniais, nes priešingu atveju atrodytų, kad jais nepasitikiu, ir jie tiesiog neapsigintų darbų.
Atsisakius doktorantų straipsnių mūsų universiteto leidiniuose, kitų šalių žurnaluose jie pasirodytų galbūt tik po kelerių metų“, – sakė buvęs VGTU rektorius.
E.Zavadsko įsitikinimu, yra normalu, kad mokslininkai įvairiuose žurnaluose cituoja vieni kitus, nes tie, kurie domisi pasaulinėmis mokslo naujovėmis, tiesiog ir negali kitaip elgtis:
„Būna dienų, kai mane patį pacituoja visame pasaulyje po du tūkstančius kartų. Į mokslininkų, kaip galimų pretendentų Nobelio premijai gauti, sąrašą patekau du kartus – 2014 ir 2019 metais. Tai dėl to, matyt, esu niekšas. Užmušti mane reikia?“ – kalbėjo akademikas.
