Tačiau išrinktajam prezidentui reikės apsispręsti, ar persikėlus gyventi į prezidento rezidenciją visuomenei vėl bus atverta Turniškių gatvė. Oficiali šios gatvės kategorija – aptarnaujanti gatvė. Teisiškai ją pravažiuoti ar pražingsniuoti turėtų kas panorėjęs, bet realybėje ji užtverta vartais, kuriems nėra išduotas leidimas.
Ar gali būti, kad prezidentę net dvi kadencijas saugojo nelegalus užtvaras ir kodėl niekas to nepastebėjo?
Pravažiuoti miesto gatve – tik gavus leidimą
Kad patektum į Turniškių gatvę ties valstybės vadovės rezidencija, reikia įveikti didžiulius vartus, paskui reikia įveikti beveik 50 tūkst. eurų kainavusį priverstinio stabdymo įrenginį. Po to reikia įveikti dar vienus vartus, kurie ne visuomet uždaryti ir atsiduri prieš užaklintus prezidento rezidencijos kiemo vartus.
„Tai yra Vilniaus miesto Turniškių gatvė ir joje eismas nėra uždraustas. Kad ten pastatytos užtvaros – kiekvienas pilietis turi teisę ja važiuoti ir pravažiuoti pro tas užtvaras. Tai miesto ir piliečių gatvė“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys.
Tiesa, visas kliūtis pro vartus galima įveikti prieš tai įveikus dar vieną kliūtį – iš Prezidentūros gauti palaiminimą, kad esate tas laimingasis, kuris galite įžengti į Turniškių gatvę.
Jeigu tokio palaiminimo Prezidentūros kanceliarija nesuteikia, vadinasi, jums nelemta net pastovėti ant šio pilko asfalto.
Leidimo užsitverti gatvę – nėra
Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje yra nurodyta , kad Turniškių gatvė priskiriama C2 kategorijai, ji vadinama aptarnaujama gatve, kuria nevaržomai turi judėti visi žmonės. Teisiškai tai pagrindinė keleivių viešojo susisiekimo linija. C2 kategorijos gatvės užtverti neleidžia teisės aktai.
„Ta teritorija saugoma, yra centrinė gatvė, bet užtvėrė 4 namus ir gatve neina, kaip pravažiuoti, nors seniau buvo galima“, – teigė buvęs Turniškių ūkio vadovas Valdas Račkys.
Tik išrinkta prezidente D.Grybauskaitė pareiškė, kad jai Turniškėse nesaugu, o prezidento rezidencija nėra pritaikyta saugumo prasme. Ir nesvarbu, kad C2 kategorijos gatvės užtverti neleidžia įstatymai, atrodo, prezidentės žodis buvo aukščiau už įstatymą.
Pasirodo, dokumentuose vienaip, realybėje kitaip. Dokumentuose gatvės užtvaras neegzistuoja. Kaip sakoma, yra įstatymas, yra ir apstatymas.
„Nežinau, kodėl tai turėtų būti daroma – tai nėra rezidencijos teritorija, tai miesto gatvė. Jeigu taryba pritartų, reikėtų pataisyti galimybę paimti valstybės sklypą dėl saugumo sumetimų, bet reikėtų padaryti apvažiavimą.
Piliečiai neturi nukentėti dėl to, kad politikas, kad ir valstybės vadovas, kažkur gyvena ir nenori, kad pro jo gatvę važiuotų piliečiai ar jo rinkėjai“, – sakė L.Balsys.
Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad išdavė tik leidimą tvorai ir postams, tačiau ne leidimą užtverti gatvę.
Jeigu jau valstybės vadovai leidžia sau vienaip parengti dokumentus, o kitaip statyti užtvarus, kodėl to negalėtų daryti eilinis pilietis, nes dokumentai viso labo tik formalumas net prezidentų rezidencijose.
„Brėžiniuose tvoros per gatvę nėra. Klauskite, kas atliko tuos darbus. Leidime gatvė nėra užtverta“, – sakė Vilniaus savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.
Atsakymo dėl galimai nelegalių vartų – nėra
Paklausti nebėra ko. Projektą rengusi ir darbus atlikusi įmonė „Kortas“ bankrutuoja, buvęs jos savininkas ir vadovas Česlovas Daugėla nuteistas korupcijos byloje. Tyčia ar netyčia, tačiau užtverti gatvei buvo pasirinktas žmogus, pagarsėjęs kaip asmuo, gebantis laužyti ir apeidinėti įstatymus.
Apie nelegaliai užtvertą gatvę užklausėme Prezidentūros – mirtina tyla. Paprašius leidimus pateikti Vadovybės apsaugos departamento – gautas atsakymas, kad to padaryti jie negali.
„Departamentas informuoja, kad statiniams statyti ir įrenginiams įrengti buvo gauti visi reikalingi leidimai.
Atsižvelgdamas į tai, kad statinių įteisinimo procedūros vyko labai seniai, o pagal Jūsų prašymą reikėtų sukurti tam tikrus naujus objektus – susistemintą dokumentų rinkinį ar pan., kas yra susiję didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl Departamentas Jūsų prašomos informacijos dėl objektyvių priežasčių pateikti negali“, – rašoma Vadovybės apsaugos departamento atsiųstame atsakyme.
G.Nausėda turės apsispręsti
Leisti ar neleisti piliečiams judėti Turniškių gatve, turės spręsti naujai išrinktas prezidentas G.Nausėda. Jis nusprendė keltis gyventi į valstybės vadovo rezidenciją, kur dabar gyvena D.Grybauskaitė.
„Kiekvienas prezidentas laisvas priimti sprendimus, taip yra visoje Europoje, kur yra demokratija, tačiau yra skirtingos tradicijos. Šiaurės valstybėse, Skandinavijoje labiau priimta atviriau bendrauti su visuomene ir pranešti apie asmeninį gyvenimą ir problemas, kurios ištinka.
Pietų valstybėse, ypač monarchijose, ne viską visuomenė žino. Išrinktasis prezidentas rodo, kad jis nori prezidentauti pasirinkdamas šiaurietišką stilių ir būti atviresnis visomis prasmėmis“, – teigė protokolo žinovas Arminas Lydeka.
Naujai išrinktas prezidentas apie nelegalų užtvarą per Turniškių gatvę dar nežino. Tačiau jau nusprendė palikti savo stiklinį namą ir kraustytis į Turniškes, kad Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams būtų lengviau atlikti savo darbą. Prezidentas sako, kad remontų rezidencijoje neplanuoja.
D.Grybauskaitė nuolat deklaravo taupumą
Prezidentė D.Grybauskaitė nuolat deklaravo taupumą. Bet dėl rezidencijos remonto paslapčių tiek pat, kiek ir dėl gatvę užtvėrusių vartų.
„Kiek atsimenu, šildymo sezono metu prezidentė jautriai žiūrėdavo į sąskaitas, kad jos nebūtų didelės. Jautrumu pasižymėjo ir specialus skyrius kanceliarijoje, kuris prižiūri visą Turniškių ūkį – taupumas buvo juntamas. To taupumo kriterijus – viešoji nuomonė, kad prezidentė nenuskambėtų kaip labai išlaidaujanti, daug šilumai išleidžianti ir kad nenukentėtų reitingai“, – sakė L.Balsys.
D.Grybauskaitė paveldėjo pagal Paksų šeimos skonį įrengtą rezidenciją, tačiau iškart pareiškė, kad šiek tiek pertvarkys.
„Rolandą Paksą išrinkus prezidentu, Laima Paksienė pradėjo daryti savo architektūrą, pastatė kolonų. Pirmo aukšto foje buvo padidintas, nebuvo vestibiulio, tambūro, trūko iškilmingumo, kolonas statė plastmasines“, – sakė V.Račkys.
Tačiau po po trejų metų patyliukais buvo gautas leidimas rezidencijos kapitaliniam remontui. Prezidentūros kanceliarija pranešė, kad 2011 metais buvo apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir lauko durys, įrengtos apsaugos priemonės. Darbų vertė – 160 tūkst. litų.
Visuomenė turėtų žinoti, kur leidžiami pinigai
„Kaip ten vyksta ir kokia spalva dažoma, gal ir galima žinoti, nors nebūtina pranešti. Bet kokie remontai vyksta ir kiek kainuoja, ypač šitą būtina žinoti. Ir čia vieša informacija, kurią kanceliarija privalo pateikti, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai.
Valstybės išlaikymas garantuojamas įstatymu, bet tai nereiškia, kad galima išlaidauti ir daryti, ką nori. Tai Lietuvos žmonių išlaikoma rezidencija ir Lietuvos žmonės turi teisę žinoti, už ką jie moka savo pinigus“, – sakė L.Balsys.
Naujai išrinktas prezidentas sako atversiąs visuomenei rezidencijos duris.
„Išrinktasis prezidentas demonstruoja liberalios demokratijos principus, nori rodyti atvirumą ne tik darbo vietos, bet ir privataus gyvenimo. Šiuo atveju reikia būti atsargiam su privačių erdvių rodymu, nes pirmiausia yra saugumo reikalavimai.
Iki smulkmenų visko atverti negalima. Bet pademonstruoti, kur gyvensiu, su kuo gyvensiu, kaip pastatas atrodo, kokio prabangos lygio, yra sveikintina, gražu ir demokratiška“, – sakė A.Lydeka.
Kiek žmonių padeda prezidentui tvarkytis ūkyje?
Naujasis prezidentas turės apsispręsti, ar atverti dar vieną paslaptį, kuri kitose demokratiškose valstybėse paslaptimi nelaikoma.
Oficialiai Prezidentūros kanceliarijoje visų dirbančių asmenų pareigybių aprašai skamba panašiai – visi dirba su dokumentais. Bet realiai yra asmenų, kurie padeda valstybės vadovams tvarkyti namų ūkį, skalbia, ruošia valgį.
Prezidentūra pranešė, kad rezidenciją tvarko rezidencijos administratorius, nors oficialiai tokios pareigybės Prezidentūros interneto svetainėje nėra.
Oficialiai skelbiama, kad Prezidentūros kanceliarijos bendrųjų reikalų skyriuje dirba 5 žmonės, o iš tiesų ten pluša 40 žmonių.
„Valstybės piliečiai turi žinoti, kas vyksta valstybės rezidencijoje, kiek personalo tam skirta, kokios jų algos. Turi būti tvarkytojas, maisto gamintojas – nesuprantu, kodėl neturėti. Jeigu yra prezidento gydytojas, kodėl negalėtų būti prezidento virėjas? Nematau pagrindo, kodėl reikia įslaptinti, kad jie visi specialistai arba referentai. Čia yra garbė profesijai: esu prezidento virėjas ar siuvėjas“, – sakė L.Balsys.
D.Grybauskaitės apsauga – didžiausia
Nors Vadovybės apsaugos departamentas sako, kad visi jų saugomi asmenys saugomi pagal vienodus reikalavimus, prie prezidentės D.Grybauskaitės rezidencijos žymiai daugiau kamerų, nei prie kitų valstybės vadovų rezidencijų kiemų. Premjero rezidencijos kiemas net neužtvertas atskira tvora.
„Reikėtų Vadovybės apsaugos departamento išaiškinimo, ar saugomi asmenys yra graduojami pagal apsaugos priemonių gausumą ir saugomų asmenų lygį. Apie tai turėtų ir visuomenę informuoti, be techninių detalių, nes tai susiję su saugumu, bet argumentuoti, kodėl šitas saugumas yra nepakankamas“, – sakė L.Balsys.
Prezidentė savo saugumu itin susirūpino išrinkus ją valstybės vadove. Kai dirbo Europos komisare Briuselyje, ji jautėsi saugiau.
„Briuselyje Europos komisarai nėra saugomi, jie laisvi, patys vairuoja mašinas, ką ir D.Grybauskaitė mėgdavo daryti, gyveno bute“, – sakė L.Balsys.
D.Grybauskaitės privatų sklypą taip pat supa stulpai su vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau jos deklaracijoje nėra duomenų, kad už stebėjimo įrangą ji būtų mokėjusi pati. Vadovybės apsaugos departamentas neatskleidžia duomenų apie saugomų asmenų apsaugai perkamą įrangą ir jos kainą.
D.Grybauskaitė yra įsigijusi sklypą su miško dalimi, tačiau miškas kol kas neaptvertas, ten galima laisvai užeiti ir pasilypėjus ant kalnelio stebėti valstybės vadovės kiemą. D.Grybauskaitė yra pirmoji valstybės vadovė po nepriklausomybės, kuri pasibaigus kadencijai išsikels gyventi į nuosavą namą.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
