Sumanus valdymas – įdomi tema. jei nori dirbti valstybės tarnyboje, turi atitikti daugybę reikalavimų – mokėti valstybinę ir užsienio kalbas, išmanyti įstatymus, atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. O štai norint tapti Seimo nariu jokių reikalavimų nėra – tauta išrenka kandidatą, ir jis – jau Seimo narys. Jis balsuoja už įstatymus, sprendžia valstybės ir tautos likimą bei Lietuvos ateitį.
„Galimai Seimas yra vienintelė vieta, kur patekti nėra kvalifikacinių reikalavimų“, – sako Ateities politikų akademijos sumanytoja dr. Erika Godlevska. Jos esama situacija netenkino, todėl ėmėsi idėjos, kuri turėtų padėti išlavinti tinkamai savo darbą dirbsiančius politikus.
– Kas yra toji Ateities politikų akademija ir kaip jums kilo idėja ją įkurti?
– Idėja sukurti Ateities politikų akademiją kilo dirbant politikoje, konsultuojant politikus, rengiant strategijas, formuojant įgyvendinimo priemones, atstovaujant įstaigoms ir interesų grupėms.
Matydama ambicingus žmones, siekiančius valstybės pokyčių, vis kūriau, kaupiau informaciją, kokių žinių ir įgūdžių jiems trūksta norint būti lyderiais, įgyvendinti valstybės reformas, dirbti su žiniasklaida, viešai kalbėti, formuoti komandas, atsigauti po krizių. Tai yra ilgo brandinimo produktas. Kartu tai yra erdvė, kur skirtingų sričių profesionalai pasiruošę padėti augti ir bręsti politikams.
Ateities politikų akademija yra eksperimentinis socialinės inovacijos produktas, skirtas skirtingų politinių doktrinų bendradarbiavimui ir asmeniniam politikų tobulėjimui.
– Tai ką turi žinoti Seimo narys?
– Sakykime, būtų galima įvesti visiems kandidatams į Seimą Konstitucijos egzaminą. Įsivaizduokite, rytoj be pasirengimo Seimo nariams tektų ji laikyti, kaip manote, kokie būtų rezultatai?
– Ar tik Konstituciją turi išmanyti Seimo narys?
Pridėkite ranką ant širdies: ar daug buvo tokių politikų per rinkimus, kuriais žavėjotės, kurie aiškiai reiškė savo mintis? Kurie turėjo nuostabių idėjų Lietuvai, keliančių pasididžiavimo jausmą, prikaustė prie ekranų, neleido atitraukti nuo jų akių.
Atsakymą pasilaikykite sau. Politikas šiandien, deja, neigiamai vertinamas visuomenėje. Dauguma jų nepasižymi bendravimo kultūra, neturi aiškiai išgrynintų idėjų, nemoka kalbėti viešai. Dažnai kyla klausimas, ko gi iš tikrųjų atėjo tie žmonės į valdžią, kaip jie nori prisidėti prie šalies gerovės.
Ar galime po savivaldos, ypač po Europos Parlamento, rinkimų teigti, kad mūsų valstybei atstovaus, mūsų miestams vadovaus ir sprendimus už mus visus priims sumaniausi Lietuvos atstovai?
– Kuo akademijos mokymas bus pranašesnis už universitetuose ruošiamas politikos mokslų ar politologijos programas? Galbūt tam tikroms temoms skirsite daugiau dėmesio.
– Kaip žinoma, politikai nėra rengiami, rengiami tik politologai. Politikais tampa skirtingų profesijų atstovai, tačiau einant formuoti valstybės politikos skirtingų profesijų atstovams rekomenduotina pasipildyti žinias apie valstybės valdymą, politinę sistemą, įstatymų priėmimo tvarką, apie šiuolaikinius komunikacijos metodus, rinkodaros strategijas ir inovacijas.
Daugiausia dėmesio skirsime inovacijų temai. Lietuva pasiskelbusi tapti sumania šalimi iki 2030 m., deja, pasigendu inovatyvaus požiūrio į valstybės valdymą. Sumani ekonomika, sumani visuomenė ir sumanus valstybės valdymas deklaruojami mūsų valstybės nacionalinėje strategijoje kaip pagrindiniai. Tačiau įdirbio sumanios visuomenės ir sumanaus valdymo tema matau labai mažai.
– Tai Ateities politikų akademija bus tarsi neformalaus mokymo bazė?
– Taip, tai neformalaus suaugusiųjų mokymo platforma, kuri susidaro iš atskirų modulių. Moduliai yra mokami. Gautos pajamos iš modulių skiriamos kitų modulių plėtrai.
Akademija kartu yra politikų palaikymo erdvė, erdvė jų bandymams ir eksperimentams, diskusijoms ir siūlymams.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad diplomai praranda prasmę. Svarbiausia yra žmogaus gebėjimai. Todėl politikas arba žmogus, kuris nori dalyvauti politikoje, laisvai pasirenka modulį, gali pasirinkti tam tikrą modulių kiekį.
Bakalaurų ir magistrų programos politikos srityje suteikia akademinį išsilavinimą ir leidžia gauti oficialų diplomą. Akademija yra skirta įgūdžiams ir gebėjimams lavinti.
Pailiustruosiu tai pavyzdžiais. Akademijos dalyviai konstruos savo politines programas, klausys paskaitų apie padarytas reformas, skaitomų žmonių, kurie tas reformas padarė, mokysis viešojo kalbėjimo iš scenos meistrų, parengs savo, kaip politiko, asmeninio (prekės) ženklo strategiją.
Mes pasirenkame audiovizualinę medžiagą – filmus, laidas, žinias, viešas kalbas – politinei analizei ir stengsimės paversti visą įgūdžių lavinimo procesą žaidimu.
– Kiek tų modulių yra?
– Kol kas yra suplanuoti septyni moduliai, kurie apims geresnį politikos turinio pažinimą, diskutuosime apie lietuvių kalbos politiką, inovacijų kultūrą politikoje, apie tradicijų svarbą ir modernios visuomenės poreikius.
– Ar jau aišku, kaip atrodys mokymasis šioje akademijoje?
– Kaip jau minėjau, mūsų programa yra orientuota ne į žinių suteikimą, o į įgūdžių lavinimą. Mes visi galime perskaityti, kas parašyta knygose, susirasti interneto duomenyne, paskaityti tyrimų apžvalgas, mokslininkų padarytas išvadas, bet reikia lavinti gebėjimą tai daryti.
Iš pradžių simuliacinėje aplinkoje ir žaidimo forma, o vėliau – ir tikromis aplinkybėmis. Pirmas modulis vyks gamtoje, mes kursime pusiausvyrą tarp laiko, skiriamo poilsiui ir asmeniniam tobulėjimui, pramogai ir susikaupimui. Kiti moduliai vyks kitose erdvėse.
Mes laikomės koncepcijos, kad dabartiniais laikais universitetas – tai ne pastatas, teatras – tai ne statinys, akademija – tai turinys, todėl ji gali vykti visur.
Lietuvoje yra labai didelis prisirišimas prie infrastruktūros ir mes bandysime ateities politikams atskleisti kitokį požiūrį, kad turime investuoti į žmogų, jo formavimą. Kaip mes sakome, pinigai mokyklai dažniausiai būna pinigai mokyklos remontui.
– Kiek laiko turi trukti mokymasis, kad politikas būtų pasiruošęs?
– Atsakyti, kada politikas yra pasiruošęs būti politiku, turbūt taip pat sudėtinga, kaip ir atsakyti į klausimą, kada gydytojas pasiruošęs būti gydytoju, mokytojas – mokytoju ar kunigas – kunigu.
Galima surengti atskirą diskusiją, kas yra politikas. Ar formaliai išrinktas tautos atstovas, ar bendruomenės lyderis, kuris neleidžia kirsti liepų? Jie abu dalyvauja formuojant politiką.
Mūsų tikslas – paskatinti žmonių sąmoningumą, kritinį mąstymą, parodyti kitą, ne akademinį, požiūri į įvykius, aptarti Lietuvos politinės sistemos nacionalinius ypatumus. Suaugęs žmogus pats sprendžia, kada jis yra pasiruošęs eiti į politiką.
Mano nuomone, pasirengęs būti politiku esi tuomet, kai turi labai aiškia politinę idėją, strategiją, kaip ją įgyvendinti, ir elektoratą, kuris tavim tiki ir tave palaiko. Taip pat turi komandą, kuri eina su tavim įgyvendinti idėjos.
Toks politikas turėtų atsiskaityti rinkėjams apie tai, kaip jam sekasi, ir jei jam sekasi gerai, tai tikrai jo populiarumas ir pasitikėjimas juo didės. Tačiau nėra taip paprasta valstybės valdyme – yra labai daug sistemos dalyvių, ir mes taip pat apie tai kalbėsime.
– Ar Ateities politikų akademijos sumanymas neatrodo šiek tiek utopinis?
– Taip manyčiau, jei neturėčiau patirties ir nebūčiau stebėjusi, kaip pasikeitė Lietuvoje verslas. Kai tik žengiau versle pirmuosius žingsnius, atlyginimai buvo mokami vokeliuose, verslininkai vengė mokėti mokesčius. Verslininkas visiems asocijavosi su vagimi arba perpardavėju. Dabar matau Lietuvoje daug verslų, kuriais galime didžiuotis. Įvyko pokyčiai.
Tikiu, kad atėjo laikas rūpintis ne tik šalies ekonomika, bet ir šalies valdymu.
Birželio 18 d. 18 val. kino teatre „Kino Deli“ susirinko skirtingų visuomenės sričių atstovai – mokslininkai, menininkai, verslininkai, politikai – aptarti naujo projekto – Ateities politikų akademijos. Dr. Erika Godlevska kartu su komanda sukūrė pirmąjį modulį „Idėjos, vertybės, komunikacija“ ir kviečia pradedančius ir jaunuosius politikus mokytis politinio raštingumo.
