Tai – didžiausias ir, ko gero, brangiausias Lietuvoje pastatytas šuns paminklas.
Skulptoriaus Luko Šiupšinsko kūrinys – natūralaus senbernarės dydžio, maždaug metro aukščio.
„Šis gyvūnas man labai brangus, tad norėjau įamžinti jo atminimą“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo buvęs Bitės šeimininkas 68 metų Algimantas Bakas.
Lėšas paminklui skyrė savivaldybė, nedidele dalimi prisidėjo ir privatūs rėmėjai.
Bitė buvo itin dažnas svečias Žaliakalnio turgavietėje – lankydavosi ten viena ir su netoliese gyvenančiu šeimininku. Todėl vieta skulptūrai ten ir parinkta. Tiesa, buvo svarstomos ir kitos vietos: Laisvės alėja prie Lėlių teatro, Ąžuolyno parkas.
Dantyse pirkinių krepšelį nešdavęs gyvūnas iš tolo sukeldavo turguje ir parduotuvėse dirbančių žmonių šypsenas, praeiviai su ja fotografuodavosi, keldavo nuotraukas į socialinius tinklus.
Praeiviai įamžindavo Bitę ir Kauno centre, ją neretai būdavo galima išvysti Laisvės alėjoje. Senbernarė gyveno lygiai 12 metų – 2004 metais pasaulį išvydo ir paliko jį 2016-aisiais tą pačią dieną, gegužės 31-ąją.
Bitei ypač patikdavo vaikų dėmesys. Vienišam siuvimo mašinų meistrui A.Bakui augintinė buvo tarsi šeimos narė – jiedu beveik nesiskirdavo.
Pensininkas pasakojo, kad įsigijus Bitę jo gyvenimas tapo šviesesnis: „Jos elgesys, meilumas ir supratingumas išblaškydavo niūrias mintis. Ji visada skleisdavo gerą nuotaiką“.
Keturkojė stebino savo gebėjimais – šeimininkas ją buvo išmokęs atnešti malkų, kitų daiktų, netgi nunešti ir padėti prie konteinerių šiukšlių maišus taip, kad jie neišbyrėtų.
Bitė stulbino ir motiniškais instinktais – kartą eidamas su ja į Žaliakalnio turgų šeimininkas išvydo prie konteinerio paliktą kačiuką. Senbernarė inkšdama ėmė laižyti jam snukutį, lyg ragindama paimti jį namus, – A.Bakas negalėjo atsispirti tokiam prašymui.
