Iš Lietuvos kilęs, čia jaunystę praleidęs žurnalistas ir rašytojas 66 metų Savikas Šusteris rinkėjų emocijų tyrimą atliko kartu su fondu „Open Mind Fundation“. Jis rėmėsi savo ilgamete žurnalistine patirtimi.
Vesdamas televizijos laidas Rusijoje ir Ukrainoje žurnalistas analizuodavo žiūrovų emocijas, susijusias su aktualiausiomis problemomis. Tai S.Šusterį paakino imtis tokių tyrimų ir per rinkimų kampanijas. Jis tiksliai nuspėjo, kad balandį vykusius Ukrainos prezidento rinkimus neabejotinai laimės aktorius Volodymyras Zelenskis.
– Kokias padarėte išvadas po savo tyrimų per Ukrainos ir Lietuvos prezidento rinkimų kampanijas? – paklausėme S.Šusterio.
– Svarbiausia išvada – masių emocijos per prezidento rinkimus, kurie labiau susiję su asmenybėmis, o ne su partijomis, kur kas aiškiau atspindi būsimus rezultatus. Be to, emocijų tyrimai aiškiau leidžia suprasti, kodėl žmonės balsavo taip, o ne kitaip ir kurlink krypsta visuomenės nuotaikos.
Tai puikiai iliustruoja buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko pralaimėjimas per prezidento rinkimus.
Atlikus pirmuosius emocijų tyrimus paaiškėjo, kad 33 proc. žmonių ji kelia baimę, tiek pat jaučia pažeminimą, ir tik trečdalis rinkėjų su ja siejo savo gyvenimo viltis. Vadinasi, daugumai ši politikė kėlė neigiamas emocijas ir to įveikti per rinkimų kampaniją buvo tiesiog neįmanoma.
Kitaip tariant, rimti politikai privalėtų nuolat jausti žmonių nuotaikas ir emocijas, o ne susirūpinti tuo likus kelioms savaitėms iki rinkimų ar jų metu.
– Tačiau dalis kandidatų tik prieš pat rinkimus pradeda karštligiškai bendrauti su rinkėjais, o pralaimėję nesupranta, kodėl taip atsitiko.
– Todėl, kad daugelis politikų mąsto labai konservatyviai, nesugeba suvokti, kad atėjo nauji laikai. Šiandien žmonių jausmai ir emocijos tapo svarbesni už racionalų protą.
Daugelis kandidatų, kaip ir anksčiau, žada keisti mokesčių sistemą, didinti atlyginimus, pertvarkyti vieną ar kitą gyvenimo sritį.
Bet žmonių tokie pažadai neveikia, su jais jau reikia bendrauti kitaip. Negana to, būtina rasti individualų priėjimą prie skirtingų kartų atstovų. Taip pat neįmanoma bendrauti vienodai ir su didmiesčių, ir su provincijos gyventojais.
– Ar tyrimų metu bandėte aiškintis ir vadinamojo visuomenės elito emocijas?
– Lietuvoje visuomenės elitas – nedidelis. Ukrainoje jam priklausančių žmonių kur kas daugiau, bet didelė jų dalis – stambaus kapitalo arba oligarchijos atstovai. Tačiau atsiranda vis daugiau ukrainiečių, ypač jaunų, kurie atvirai reiškia nepasitenkinimą korupcija. Juos irgi būtų galima priskirti prie naujojo elito.
Tyrinėjant elito emocijas, aiškiai piršosi išvada, kad jis savo emocijomis užkrečia ir visą tautą.
Vadinasi, politikams būtina tam tikrus elito sluoksnius užkrėsti jų tikslus atspindinčiomis emocijomis, kuriomis persiimtų ir masės. Tuomet tos emocijos ir lemtų pergalę per rinkimus.
– Antrojo prezidento rinkimų turo metu I.Šimonytės rėmėjai, tarp kurių buvo nemažai jaunimo, tiesiog sprogdino socialinius tinklus, buvo aktyvūs įvairiuose renginiuose ir žiniasklaidoje. Bet ji vis tiek pralaimėjo G.Nausėdai. Kaip tai paaiškintumėte?
– Iš tiesų I.Šimonytės rėmėjus vienijo tam tikros emocijos, bet kai pamačiau pirmuosius mūsų tyrimo rezultatus, iš karto supratau, kad ji nelaimės rinkimų.
Tokius spėjimus pirmiausia patvirtino tai, kad nemažai Lietuvos žmonių jautėsi pažeminti, nes manė, kad I.Šimonytė gins ne jų, o savo aplinkos ir ją delegavusių konservatorių interesus.
Tuo metu G.Nausėdos atžvilgiu žmonės panašių emocijų faktiškai neišgyveno ir tai lėmė jo triuškinančią pergalę.
Nors I.Šimonytės rėmėjai buvo labai aktyvūs socialiniuose tinkluose, jie atspindėjo tik savo emocijas, bet jos nevirto masinėmis. Tai buvo tik tam tikro žmonių rato emocijos.
Tuo metu G.Nausėda rinkėjams perteikė kur kas daugiau jo atžvilgiu vienijančių emocijų, o svarbiausia – tik labai nedaugeliui žmonių jis kėlė baimę arba pažeminimo jausmą.
