Iškart po jos kalbos pasipylė politikų, politologų ir visuomenės veikėjų vertinimai. Viena įdomesnių įžvalgų ir skaičiavimų po prezidentės pranešimo socialiniame tinkle pasidalijo Liberalų sąjūdžio narys ir partijos kandidatas šių metų Vilniaus miesto mero rinkimuose Martynas Nagevičius.
Jis tikina peržiūrėjęs visus dešimt prezidentės pranešimų ir išskyrė įdomius pastebėjimus bei dažniausiai vartotas sąvokas.
Pavyzdžiui, bene dažniausiai D.Grybauskaitė metiniuose pranešimuose vartojo žodžio „korupcija“ terminą, kuris buvo pavartotas net beveik 80 kartų. M.Nagevičius atkreipė dėmesį ir į sąvoką, kuri dešimtajame prezidentės pranešime nuskambėjo pirmą kartą.
Viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Armalis, vertindamas dažniausiai metiniuose pranešimuose vartotus D.Grybauskaitės žodžius bei temas, kuriomis ji pasisakydavo, kalbėjo, kad prezidentė sako tai, ką nori girdėti žmonės ir paskutinė jos kalba esą niekuo nesiskyrė nuo visų devynių, buvusių iki šiol.
„Akcentai turėjo būti truputį kitokie, nei davimas velnių valdantiesiems, ką ji daro jau pastaruosius septynerius metus“, – lrytas.lt pareiškė jis.
Suskaičiavo žodžius
„Gal niekas neatkreipė dėmesio, bet aš atkreipiau – dešimtasis prezidentės D.Grybauskaitės metinis pranešimas pasižymėjo tuo, kad jame pirmą kartą buvo paminėta klimato kaita. Ir net du kartus! Taigi, sveikinu visus. Perėjome į naują valstybės vystymosi etapą“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė M.Nagevičius.
Jis tikina patikrinęs visus dešimt pranešimų ir pastebėjęs, kad žodis „korupcija“ buvo minimas visuose dešimt pranešimų, iš viso – 78 kartus. Žodis „oligarchai“ metiniuose D.Grybauskaitės pranešimuose nuskambėjo devynis kartus. Iš viso jis buvo įrašytas šešiuose iš dešimties prezidentės metinių pranešimų.
Pasak M.Nagevičiaus, Rusiją ji minėjo aštuonis kartus, iš viso šešiuose pranešimuose. Žodį „dujos“ – 18 kartų, viso – septyniuose pranešimuose, SGD terminalą – aštuonis kartus šešiuose pranešimuose.
Atominės elektrinės terminas buvo minimas dešimt kartų septyniuose pranešimuose. Pirmuosiuose – kalbant apie savąją, Ignalinos atominę elektrinę, vėlesniuose prezidentė kalbėjo apie Astravo atominę jėgainę.
Tris kartus trijuose iš eilės pranešimuose D.Grybauskaitė kalbėjo ir apie biokurą (2012-2014 metais). „2012 metais net vieną kartą buvo paminėta elektra iš vėjo ir saulės (šalutiniame sakinyje, bet vis tiek).
Atsinaujinančios arba žaliosios energetikos ši prezidentė nepaminėjo niekada. Iki šiandien nieko niekada nebuvo sakiusi taip pat ir apie klimato kaitą, anglies dvideginį ar šiltnamio efektą“, – skaičiavo M.Nagevičius.
Įvertino neigiamai
Kaip paskutinįjį prezidentės pranešimą komentavo A.Armalis, jis esą nebuvo niekuo išskirtinis ir orientuotas į tai, ką nori girdėti žmonės.
„Nei vienas prezidentės pranešimas nebuvo kitoks, nei buvo galima tikėtis. D.Grybauskaitė visuomet stengėsi būti „ant visuomenės nuotaikų bangos“. Taip stengėsi, kad kartais tas buvimas jai tikrai kainavo pakankamai daug nervų, nors jos populiarumui neatsiliepė. Ji visuomet kalbėjo tai, ką visuomenė norėjo girdėti“, – aiškino A.Armalis.
Viešųjų ryšių eksperto teigimu, prezidentės pranešimui trūko ne tik išskirtinumo, bet ir išsakytos kritikos aiškumo ir griežtumo, nes dabar ją visi galėjo interpretuoti kaip panorėję.
„Dabar atsitiko tas pats, kas būdavo ir anksčiau – politikai, kurie yra kritikuojami, tos kritikos neįžvelgia, nes ta kritika labai švelni ir abstrakti. Kaip dabar sureagavo į prezidentės metinę kalbą R.Karbauskis, taip sureaguodavo ir socialdemokratai.
Ką naujo pasakė prezidentė, ko viešumoje per pastarąjį laikotarpį nematė bent kiek žiniasklaidą skaitantis žmogus? Visiškai nieko naujo“, – stebėjosi jis.
Norėjosi žmogiškumo
Kalbėdamas apie dažniausiai D.Grybauskaitės vartototas sąvokas, A.Armalis pastebėjo, kad jau pirmieji prezidentės pranešimai buvo sutelkti į stambųjį verslą, korupciją ir oligarchus dėl tuomet vyravusio pokrizinio laikotarpio.
Tiesa, jo teigimu, kad ir kiek apie tai buvo kalbama, nei vienai verslo grupei nebuvo padaryta jokių didelių skausmingų veiksnių.
„Aš galvojau, kad tai bus labiau atsisveikinimo kalba su dėmesiu tiems, kas jai padėjo, su žmogiškumo parodymu. Kaip pastebėjau po prezidento rinkimų, ypač po susitikimo su išrinktuoju prezidentu G.Nausėda, seniai buvau girdėjęs tokį žmogišką prezidentės toną. Galvojau, kad va, jau ji išeina iš rolės, atsipalaiduoja, jai nebereikia būti savo susikurtoje rolėje.
Tikėjausi žmogaus, kuris nuoširdžiai sudės akcentus savo visų dešimties valdymo metų, padėkos žmonėms, kurie kartu buvo su ja, padėkos politikams, kurie jai padėjo, kurie jai trukdė bei padarys kažkokias gaires savo įpėdiniui“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
