Dar neaišku, kokios pasekmės laukia dėl stiprios kaklo traumos ir smegenų sukrėtimo, nepilnametei išmušti šeši dantys. Laukia ilgas gydymo kursas, o ekspertai tokius sužeidimus pavadino nesunkiu kūno sužalojimu.
Kai toks žiaurus sužalojimas vadinamas nesunkiu, o už gydymą moka valstybė arba pati auka, paaugliai nevaldo nei kojų, nei kumščių. Nors oficialios nusikaltimų statistikos gražėja, tačiau kai kurių bendruomenių atstovus kausto baimė dėl siautėjančių trylikamečių ir jaunesnių, už kurių nuodėmes atsako tėvai kukliomis administracinėmis baudomis.
Įsibaiminusi visuomenės dalis deda parašus po peticija, reikalaujančia, kad būtų sugriežtinta tvarka ir baudžiamojon atsakomybėn asmenys būtų patraukti nuo jaunesnio amžiaus. Peticiją jau pasirašė pusantro tūkstančio piliečių, tik ar tokios priemonės gali padėti suvaldyti nevaldomus paauglius?
Visuomenė per daug tolerantiška
Žiauriai sumuštą nepilnametę iš Jurbarko chirurgai operavo tris valandas. Sulaužyto žandikaulio iš karto medikai operuoti negalėjo, nes veidas buvo ištinęs nuo žiauraus sumušimo. Mergina visą savaitę buvo laikoma reanimacijoje.
Merginos tėvą ištiko kone šokas sužinojus, kad ekspertai dukrai nustatė nesunkius sveikatos sužalojimus – toks atsakymas pateiktas bylą tiriantiems Klaipėdos prokurorams. Mergina buvo smaugta, o smūgių sulaukė už tai, kad priešinosi ir šaukėsi pagalbos, kai buvo bandoma ją išžaginti.
Paauglių žiaurumas, rodos, beribis. Tame pačiame Jurbarke policijos pareigūnai aiškinasi žmogžudystės aplinkybes, įtariamieji nepilnamečiai. Praėjusių metų vasarą Vilniuje čia negyvai akmenimis uždaužė trylikametį. Anot vaikų psichoterapeuto, dėl siautėjančių paauglių kalta ir visuomenė.
„Mes turime labai dideles tolerancijos ribas ir nepastebime, kad pokytis elgesyje nuo visumos nukrypęs 5 proc. Niekas nekreipia dėmesio: ai, tokia paauglystė. Kol nekreipiame dėmesio, viskas vyksta toliau. O šalys ar bendruomenės, kurios geba reaguoti į šiuos mažyčius pokyčius, jau sureagavo, galime tikėtis, kad įsijungs sistema ir neleis paaugliui pajudėti netinkama linkme“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė vaikų psichiatras Linas Slušnys.
Anot psichiatro, visi skaudūs įvykiai daugeliu atveju tėra ilgo nuolaidžiavimo pasekmė, kai nesikiša tarnybos, o kištis turėtų.
„Tas, kuris nuoširdžiai dirba sako, kad padarome tėvams paslaugų paketą, bet jam dažnai pasakoma: ko tu kišiesi. Tai sako arba kolegos, arba vietos politikai, čia esą šeimos reikalas. Vaikas pagėrė, pasikeikė – čia dar ne pažeidimas ir nėra vaiko teisėms ką veikti. Bet civilizuotose šalyse vaiko teisėms yra ką veikti, jeigu tėvai nesusitvarko su savo vaiku ir nesugeba jo išauklėti. Tai jau vaiko teisių klausimas, nes vaikui neužtikrinama tinkama raida ir neįdedama kompetencijos jo gyvenimui“, – sakė L.Slušnys.
Anot policijos pareigūnų, suaugusieji neįvertina grėsmių. Policija vykdė reidus, kur linksminasi nepilnamečiai, tačiau dėl to piktinosi tėvai.
„Jeigu pastebėjote, tai kaip tik sukėlė pasipriešinimą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų, kadangi buvo pasakyta, kad jaunimui nėra leidžiama švęsti taip, kaip jiems patinka ir tai yra bereikalingas jėgos panaudojimas, įsikišimas“, – teigė Policijos departamento vyriausioji tyrėja Rasa Švanienė.
Bijo ir Vilniuje gyvenančios šeimos
Buvęs Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ne kartą yra išklausęs Pilaitės bendruomenės narių skundų, kurie gyvena baimėje dėl siautėjančių paauglių. Tėvai bijo išleisti savo vaikus į mokyklą, kad pakeliui nebūtų sumušti.
„Vaiko teisių priežiūros paslaugų sistema yra neadekvati. Psichologinės pagalbos tėvams priėjimas labai menkas. Kai ministras sako, kad sistemai reikia 300 mln. eurų, kad būtų apmokyti specialistai, nupirktos paslaugos, kaip gali sistema veikti be finansavimo? Ji popierinė sistema“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Anot jo, paaugliai išmano įstatymus, nusikaltimus daro jaunesni nei 14 metų jaunuoliai, nes jiems negresia baudžiamoji atsakomybė, nors yra žinoma, kad tokioms gaujoms vadovauja vyresni.
„Nepilnamečių veiksmai ir besiformuojančios gaujos policijai seniai žinomas dalykas, bet kol nesukanka 14 metų, nėra keliamos baudžiamosios bylos. Tokiu atveju tai administraciniai nusižengimai ir statistiškai tai neatrodo tai baisu, kaip faktiškai yra“, – teigė G.Paluckas.
Statistika gerėja, bet ar ji teisinga?
Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas sako, kad pagal statistiką nusikalstamumas mažėja. Anot jo, 2008 m. buvo apie 4,2 tūkst. nusikalstamų veikų, kurias padarė nepilnamečiai, o praėjusiais metais tokių buvo tris kartus mažiau – apie 1,3 tūkst.
Tačiau mokslininkai oficialiomis statistikomis tikėti nelinkę, nes statistika rengiama pagal nuo sovietų laikų likusią metodiką.
„Iš tiesų mes nelabai žinome, koks yra nusikalstamumas. Valdžiai nelabai rūpi, kelias dešimtis metų esame nepriklausomi, bet mes nusikalstamumą vertiname pagal tai, ką užregistruojame. Bet užregistruojame tik labai mažą dalelę to, kas realiai vyksta“, – sakė M.Romerio universiteto docentas, kriminologas Alfredas Kiškis.
Anot mokslininkų, statistika pagražinti visai nesunku – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, matydami, kad nusikaltimą ištirti neperspektyvu, gali net neregistruoti nusikaltimo.
Vakarų šalyse nusikalstamumo statistika daroma pagal gyventojų apklausas, buvusiame sovietų bloko šalyse iki šiol skaičiuojama pagal registruotus atvejus.
„Mes sukūrėme metodiką, kaip matuoti nusikalstamumą, bet niekas nesinaudoja, nors ir pinigų nedaug reikia. Pabandžiau įvertinti – vienam gyventojų tektų pusė cento, kad mes per metus bent kartą sužinotume, kas pas mus su nusikalstamumu. Tai labai mažyčiai pinigai valstybei, bet labai gaila, kad mes panašesni į posovietines šalis, o ne į Vakarų valstybes, kuris nusikalstamumą įvertina būtent per apklausas“, – sakė A.Kiškis.
Žmonės bijo, o ministras sako, kad saugu
O visuomenei iš tiesų nesaugu. Baimę kelia nepilnamečiai, kurių nesutramdo jokios priemonės. Nepilnamečių nusikaltimais išgarsėjęs Jurbarkas pagalbos prašo Socialinės apsaugos ir darbo ministro, bet vidaus reikalų ministras sako, kad rajono gyventojai baiminasi be reikalo.
„Šiai dienai Jurbarkas vienas iš saugiausių miestų. Situacija stebima, komisaras puikiai dirba – nereikia bijoti. Tie automobiliai lai važinėja, reikia būti saugiems“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Neretai vieninteliu ginklu prieš siautėjančius paauglius tampa viešumas. Prieš kurį laiką nesulaukusi pagalbos dėl įsūnio elgesio moteris kreipėsi viešai – nepilnametis visaip terorizavo ir grasino net išžudyti šeimą. Po to, kai moters tragedija tapo vieša, tarnybos ėmėsi priemonių.
Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras žada pagalbą Jurbarkui, specialistų stokoja ir kiti miestai.
„Mūsų sistemos iškrypimas yra toks, kad mes tikrai gerai atrodome popieriuose. Psichikos sveikatos centrų tiek nė vienoje šalyje nerasite, kiek pristeigta. Bet kas iš to – jų turime daug, už galvą mokame, bet ten nėra specialistų. Vaikų psichiatrų nėra arba jis pasirodo kaip jaunas mėnulis. Man pačiam teko į mėnesį pasirodyti du kartus, o eilė, kad žmogus pateks – po trijų mėnesių. Kokia čia pagalba – jokia. Bet taip sustyguota valstybės sistema“, – sakė L.Slušnys.
Nepilnamečių niekas neprižiūri
Kritikuojama ir policijos reforma, kai buvo panaikinti įgaliotinių, dirbusių su nepilnamečiais, etatai.
„Visose srityse – tiek švietimo, tiek sveikatos – turime specializacijas. Policijos sistemoje ilgą laiką buvo nepilnamečių įgaliotiniai, kurie rūpinosi jaunuoliais, kurie buvo linkę nusikalsti, pažinojo juos. Po reformos žmonių, pažįstančių vaikus, kurie kelia problemas, nebeliko. Liko universalūs policininkai“, – sakė G.Paluckas.
Tačiau policijos generalinis komisaras su tokiu požiūriu nesutinka.
„Negi mes įsivaizduojame, kad tokio specialisto buvimas gali išspręsti situaciją. Anksčiau turėjome įskaitas, dabar tų įskaitų nebeturime. Reikia suvokti, į tas pareigybes buvo priiminėjami bet kas, specialaus išsilavinimo nereikėjo. Kai buvo tie specialistai, mes turėjome daugiau nei 4 tūkst. veikų, kurias padarė nepilnamečiai. Pakeitus šią situaciją, turime daugiau nei tūkstantį“, – sakė L.Pernavas.
Nepilnamečių nusikaltimai neretai prasideda nuo vagysčių, tačiau statistiką pagrąžinti gali ir pasikeitę teisės aktai.
„Viena iš sumažėjimo priežasčių – mes dekriminalizavome dalį vagysčių, kur žala nedidelė. Tai nebe nusikalstama veika, o administraciniai nusižengimai. Kadangi vagysčių daug, statistikoje tai labai sumažėjo. Jeigu dekriminalizuotume dar keletą veikų, galime padaryti ir nulį, jeigu norime. Tik ar saugiau visuomenei“, – sakė A.Kiškis.
Nesaugiai pasijutusi visuomenė renka parašus peticijoms. Iš viso po įvykių Jurbarke ir pavasarį praūžusio paauglių siautėjimo Pilaitės mikrorajone sostinėje kviečiama pasirašyti net tris peticijas.
Reikalaujama nušalinti Jurbarko bylą tiriančią prokurorę – peticiją pasirašė daugiau kaip 2 tūkst. Žmonių. Taip pat reikalaujama griežtinti bausmes paaugliams už sunkius nusikaltimus ir ankstinti amžių, nuo kada taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šias peticijas pasirašė taip pat po daugiau kaip 1.5 tūkst. žmonių.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
