„Tvirtai galime teigti, kad šiais metais žemės reforma tikrai bus pabaigta (...) Mes turime pabaigtą tą reformą, nes ji tęsiasi daugiau nei 20 metų“, – šią savaitę Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė ministras.
G. Surplys taip pat pabrėžė, kad kompensacijų už žemę neketinama skaičiuoti pagal jos rinkos vertę, nes tokiu atveju valstybei reikėtų milijardų eurų.
„Jau yra dalis žmonių, kurie už žemę gavo kompensacijas ne rinkos verte, o nominalia, dėl to kitiems pradėti grąžinti rinkos verte būtų neteisinga“, – paaiškino ministras.
Jis neneigė, kad vertinant žemę pagal nominalią vertę, kai kuriems žmonėms siūloma po kelis šimtus eurų už sklypus Kaune ar Vilniuje.
Pasak G. Surplio, atsižvelgiama ir į valstybės finansinius pajėgumus: „Jeigu pradėtume grąžinti už Kauno, Vilniaus ar Palangos sklypus rinkos verte, turėtume milijardinius poreikius biudžete“.
Ministras atkreipia dėmesį ir į „teisingumo principą“: „Reikėtų sutikti, kad Vilniaus mieste dabar esantys sklypai kažkada buvo visiškas kaimas ir jų vertė anuomet tikrai buvo kitokia, negu yra šiuo metu, kai žmogus pretenduoja atgauti šiuos sklypus.“
Sovietų laikais nusavintos žemės mieste grąžinimo ar kompensacijų dar laukia 5,9 tūkst. gyventojų, o kaime – 4,4 tūkst. Pirmieji siekia atgauti 3,3 tūkst. ha, o antrieji – 5,9 tūkst. ha žemės.
Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, mieste jau atkurtos nuosavybės teisės 45,8 tūkst. žmonių (91,5 proc. norinčių), jiems grąžinta 36 tūkst. ha žemės, o kaime – 783 tūkst. žmonių (99,9 proc.) grąžinta 4 mln. ha žemės.
NŽT nurodo, kad žemės grąžinimas miestuose užtruko, nes trūksta savivaldybių suformuotų ir tam skirtų sklypų, ne visiems paveldėtojams priimtina rinktis kitus kompensacijų būdus, pavyzdžiui, pinigus ar mišką vietoj dirbamos žemės.
Iki birželio gyventojai galėjo kreiptis į NŽT su prašymais už mieste turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaime, todėl jiems nuosavybės teisės bus atkurtos tik suprojektavus miško sklypus.
Kaime ne visi gyventojai atgavo nuosavybę, nes šiuo procesu per mažai rūpinasi.
