Tai, pavyzdžiui, buvo galima ištarti išgirdus žinią, kad prokuratūra nutraukė tyrimą dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus J.Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo „nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių“.
Prieš trejus metus šiam aukštam pareigūnui Specialiųjų tyrimų tarnyba (ir prokurorai pareiškė įtarimus, kad jis klastojo dokumentus, kitaip piktnaudžiavo stengdamasis pasitarnauti bendrovei „Judex“ ir jos naudai veikusiam Seimo nariui P.Gražuliui.
Tuometė kairiųjų Vyriausybė, vadovaujama A.Butkevičiaus, taip skubiai puolė mesti J.Milių iš darbo, kad net nepaisė būtinų procedūrų. Užtat buvęs VMVT vadovas buvusią valdžią iki šiol laiko pakabinęs ant teismų kabliuko.
Bet ant ne mažesnio kabliuko visus tuos metus buvo pakabintas ir įtariamuoju paskelbtas J.Milius – buvo suterštas šio autoritetingo specialisto vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Aišku, dabar jis gali eiti tuo pačiu keliu, kurį yra įveikęs ne vienas į panašią padėtį pakliuvęs buvęs valdininkas – prisiteisti milžinišką pinigų sumą už neteisėtą atleidimą. Ją sumokėsime visi mes, mokesčių mokėtojai. O kas liks kaltas? Niekas.
Tiesa, tarsi maskuodami savo nesėkmę dėl J.Miliaus, prokurorai iškart kreipėsi į Seimą prašydami panaikinti parlamentaro P.Gražulio neliečiamybę ir pažerdami jam aibę sunkių kaltinimų – esą jis neleidžiamu būdu naudojosi „Judex“ turtu ir pinigais, skatino kyšių davimą Rusijos pareigūnams.
Koks šių kaltinimų svoris, pamatysime. Gal bus grūdų, bet greičiausiai – tik pelų.
Panašus vaizdas ir po rinkimų į normalias vėžes negrįžtančioje didžiojoje politikoje.
Pramogų pasaulio ryklys ir buvęs Seimo pirmininkas A.Valinskas šią savaitę taip pakomentavo dabartinę situaciją: „Kai mes vadovavome Seimui, visi dejavo, kad blogiau jau būti nebegali. Ką jūs pasakysite dabar?“ Ir praplyšo juoku. Ko gero, jam belieka pritarti.
Praėjusią savaitę dar atrodė, jog viskas priklauso nuo S.Skvernelio, kuris grasino palikti ne tik premjero postą, bet ir valstiečius. Tie grasinimai buvo skiriami valstiečių vedliui R.Karbauskiui, kuris prisišnekėjęs turėtų pasitraukti iš partijos lyderio posto.
Bet kone tuo pat metu valstiečiai, „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ Vyriausybės rūmuose pasirašė, kad lieka kartu dėl valdžios – taip, kaip buvo iki šiol.
Svarbiausias pokytis – mažieji partneriai, išvydę didžiųjų pakrikimą ir vidaus pjautynes, išsižiojo atsikąsti daug didesnio valdžios kąsnio, negu turėjo.
Tarp grobio – ir Seimo pirmininko, ir net keli ministrų postai.
Pridėjus sąrašą įvairių įstatymų pataisų, kitokių pageidavimų, nori nenori peršasi klausimas: ar tie gerieji mažieji partneriai tikrai nori susitarti dėl valdžios, ar siekia dar labiau nusmukdyti valstiečius suprasdami, kad jie irgi neturi kuri dėtis?
Juk kaip parodė savivaldos bei Europos Parlamento rinkimai, „tvarkiečiams“ ir „socialdarbiečiams“ ši kadencija Seime gali būti paskutinė. Tad kodėl dar kaip reikiant nepasiautus valdžioje?
Juolab kad „socialdarbiečiams“ noriai perleidžiamas Seimo pirmininko postas. Susidaro įspūdis, jog tai paties valstiečių vedlio idėja. Nieko keista. Juk dar gerokai prieš šio pavasario rinkimus buvo kalbama, kad V.Pranckiečio, drįsusio ne kartą prieštarauti buvusiam savo studentui R.Karbauskiui, dienos suskaičiuotos.
Bet tikras netikėtumas buvo tai, kad V.Pranckietis, kuriam buvo parodytos durys, ne tik liko sėdėti, bet dar ir tvirtai įsikibo į krėslo ranktūrius.
Šitoks užsispyrimas suprantamas – prarasti nėra ko.
Jei profesorius klusniai pasitraukia iš posto, kuriame ir taip atrodė kaip figūra, nedaug viršijanti apskritą nulį, jis gali jau pradėti krautis daiktus prieš būsimus Seimo rinkimus.
O likti Seimo vadovu V.Pranckietis tikrai turi galimybių. Atstatydinti jį galima tik slaptu Seimo balsavimu, per kurį už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Bet opozicija jau pagrasino balsuojant nedalyvausianti, negana to, V.Pranckietį gali paremti keli prieš savo vedlį iš Naisių purkštaujantys valstiečiai. Valdančiųjų balsų greičiausiai pritrūktų.
Žodžiu, kol kas įmanomas toli gražu ne vienas atomazgos variantas.
Gali būti, kad buvęs studentas V.Pranckietį kažkaip priverčia pasitraukti „savo noru“ arba pirmininkas vis dėlto atstatydinamas. Tokiu atveju koalicija nebekliudomai susiklijuoja, prie jos prisidėjus arba neprisidėjus tebesibranginančiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.
Kitas variantas: V.Pranckietis nepasitraukia ir nėra atstatydinamas, todėl koalicija nesusiklijuoja ir chaosas tęsiasi toliau, tik dar didesnis.
Dar vienas scenarijus: V.Pranckietis nepasitraukia ir nėra atstatydinamas, tačiau valdžia vis tiek susiklijuoja, mažiesiems valstiečių partneriams gavus dar didesnius kąsnius Vyriausybėje.
Beje, vieną po kito susitikimus su partijos vadovais rengiantis išrinktasis prezidentas G.Nausėda šiam procesui neturi beveik jokios įtakos, nes padėtis priklauso nuo valstiečių vidaus rietenų. Šiuo požiūriu jie vis dar lieka svarbiausias politinis centras.
Tačiau kad ir kaip susiklostys šios dėlionės, jau dabar galima konstatuoti, kad nei R.Karbauskis, nei jo vadovaujama partija nebeturi to autoriteto vainiko, kurį dar buvo galima įžvelgti prieš trejus šio pavasario rinkimus.
Be to, tas valstiečių kritimas vis labiau matomas, o tai jiems nieko gero nežada artėjant Seimo rinkimams.
Kaip sakyta, vėl nieko nauja – nei jie pirmi, iš viršūnės smingantys pakalnėn, nei paskutiniai.
