Aiškesnė ir paprastesnė tvarka
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Andrius Škarnulis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė vieningai sutarė, kad pensijų fondų valdysenos ir dizaino prasme gyventojams aktualūs yra du pagrindiniai pensijų fondų pokyčiai, atsiradę nuo 2019 metų pradžios. Tai gyvenimo ciklo pensijų fondų atsiradimas ir pensijų kaupimo atpigimas.
„Visų pirma, reikėtų dėmesį atkreipti į tai, kad dabar, įstatymų numatyta tvarka, visos bendrovės pensijų kaupimo dalyvius baigia sukilnoti į gyvenimo ciklo fondus. Tai reiškia, kad nuo šiol žmonės savo lėšas kaups tokiame fonde, kuris labiausiai atitiks jų amžių. Kuo jaunesnis žmogus, tuo rizikos investuojant turi būti daugiau. Kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau rizikos, kad sukauptos lėšos nenuvertėtų, kilus svyravimams finansų rinkose“, – teigė SADM atstovė.
Pasak Lietuvos banko atstovo A.Škarnulio, gyvenimo ciklo fondai atitinka mokslinės gyvenimo ciklo koncepcijos logiką – kuo žmogus jaunesnis, tuo jam finansiškai yra naudingiau prisiimti daugiau rizikos. Ilgesniu laikotarpiu ši rizika virsta geresniu finansiniu pelnu.
Kitu atveju, kai žmogus artėja prie pensinio amžiaus, tada esminis tikslas keičiasi – svarbiausia tampa išsaugoti tai, kas yra sukaupta. Dėl šios priežasties rizika su amžiumi nuosekliai mažėja.
„Jei žmogus kaupia konkrečios bendrovės fonde, tai jis nuo šių metų pradžios yra automatiškai perkeliamas į jam pagal amžių tinkamiausią fondą. Atsiradus šiems fondams, žmogus visą gyvenimą gali kaupti tame pačiame fonde, o jo rizika bus automatiškai keičiama – kai žmogus sensta, fondas sensta kartu su juo.
Yra žmonių, kurie patys nusprendžia, kuriame fonde nori kaupti, tai jie gali laisvai pasirinkti – pakeisti fondą arba pereiti į kitą bendrovę. Žinoma, tokiu atveju žmonės turi suprasti, kokią riziką prisiima, jei kaups savo amžiaus neatitinkančiame fonde“, – gyvenimo ciklo fondų atsiradimą komentavo A.Škarnulis.
Amžiaus rėžiai, nustatantys, kokioms amžiaus grupėms kiekviena bendrovė turi įsteigti po fondą, yra fiksuoti Lietuvos banko ir visos bendrovės turi tenkinti šiuos reikalavimus.
Mažiau lėšų bendrovėms, daugiau pinigų gyventojams
SADM Pensijų skyriaus patarėjos R.Babianskaitės teigimu, antrasis svarbus pensijų fondų pokytis – praktiškai per pusę sumažinti administravimo mokesčiai. Kitaip sakant, pensijų kaupimo bendrovės, kurios valdo pensijų fondus, nuo sukaupto kaupimo dalyvių turto sau atskaičiuos mažiau lėšų. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad kaupimo dalyviams lėšų liks daugiau.
Anot Lietuvos banko atstovo A.Škarnulio, būtent šis pokytis yra itin naudingas Lietuvos gyventojams.
„Reforma lemia tai, kad atskaitymų dydžiai reikšmingai mažėja. Paprastais žodžiais tariant, pats kaupimas nuo šiol tampa daug pigesnis žmonėms: per ateinančius dvejus metus mokesčiai sumažės beveik perpus“, – sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pensijų fondų apsauga ir rizikos reguliavimas yra griežtas bei prižiūrimas Lietuvos banko, todėl gyventojams nerimauti nereikėtų. Ši institucija prižiūri visas pensijų kaupimo bendroves, yra nustatyti labai aiškūs rizikos ribojimai ir normatyvai, šios įmonės yra reguliariai inspektuojamos bei veikia iš esmės vienodomis reguliacinėmis sąlygomis.
„Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar fondai gali bankrutuoti? Taip, gali. Tačiau tai, ką žmogus fonde kaupia, yra jo asmeninis turtas. Ir jeigu bendrovė bankrutuoja ar yra likviduojama dėl kitų priežasčių, tą turtą Lietuvos bankas perduoda valdyti kitai bendrovei. Apsauga yra didelė ir gyventojams nerimauti tikrai nėra dėl ko“, – pastebėjo A.Škarnulis.
3 pakopų pensijų sistema
Įgyvendinus pensijų reformą, pagrindiniai pokyčiai yra susiję su II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarka ir pensijų sistemos pertvarka, didinant pensijas.
Šiuo metu egzistuoja I, II ir III pensijų pakopa. I pensijų pakopa Lietuvoje yra privaloma. Ji užtikrina, kad, sukaupus reikiamą stažą, per kurį gyventojas mokėjo įmokas, yra įgyjama teisė į „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.
II pakopa apima privatų gyventojų kaupimą pensijų fonde su valstybės parama. Sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis anksčiau pasirašę gyventojai, kurie anksčiau kaupė pagal 2+2+2 modelį, šiais metais kaupia po 3 proc. nuo darbo užmokesčio.
Po 1,8 proc. nuo atlyginimo kaupia žmonės, kurie anksčiau kaupė pagal modelį 2+0+0, tačiau įmoka kasmet didės ir 2023 metais pasieks 3 proc.
Dirbantieji iki 40 metų amžiaus, kurie 2019 metais buvo įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimą su teise atsisakyti, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio. Jų įmoka sieks po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio ir nuosekliai augs iki 3 proc. 2023 metais. Tas pats taikoma žmonėms, kurie anksčiau kaupė, bet 2013 metais sustabdė kaupimą.
Valstybės parama kaupiantiems savo pensijai siekia 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo, jei pats žmogus kaupia po 3 proc. Jeigu dirbantysis kaupia mažesniu tarifu, valstybės parama šiais metais sieks 0,3 proc. ir nuosekliai augs kartu su įmoka.
Kaupimą III pakopoje galima apibūdinti, kaip savanorišką privatų asmens kaupimą be valstybės paramos. Šiam kaupimo būdui galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Primename, kad sprendimo dėl pensijų kaupimo kol kas dar nepriėmę gyventojai laiko apsispręsti turi iki birželio 30 dienos. Iki šios dienos reikia nuspręsti, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar jį stabdyti, paliekant sukauptas lėšas pensijų fonde ar grįžtant atgal į „Sodrą“.
