„Šitų darbų, kuriuos reikia atlikti šitam laivui iškelti, Lietuvoje nei specialistų, nei įrangos nėra. Lenkijoje irgi nėra. Vienintelis dalykas, kas yra - yra Anglijoje. Bandėm su jais bendrauti, įrangą atsivežti iš Anglijos galima būtų. Bet... Čia tai įrangai per mažas gylis, metalinių pontonų nepanaudosi, nes neįmanoma jų atsivežti dėl gamtosauginių dalykų...“, - paklaustas apie vykstančius darbus trečiadienį lrytas.lt sakė vienas iš laivo bendrasavininkių Leonas Benetis.
Pasak jo, prie vasario mėnesį nuskendusio laivo nėra tinkamų privažiavimo kelių įrangai atvežti, nėra tinkamų kranų, egzistuoja daugybė įvairių apribojimų. Todėl buvo priimtas sprendimas nuskendusio laivo iškėlimo darbams užsienyje atskirai gamintis specialią įrangą. Ši įranga buvo pagaminta, du mėnesius plaukė laivu iki Klaipėdos uosto ir galiausiai pasiekusi „Skaisčio“ savininkus, buvo pradėta naudoti laivo iškėlimui.
„Tempėme kaip povandeninį laivą“
„Skaistis“ vasario mėnesį nugrimzdo į 6 metrų gylį greta Trakų kempingo. Ant ežero dugno jis liko gulėti pasviręs ant šono. Dabar laivas buvo pakeltas ir ištiesintas.
„Mes jį kaip povandeninį laivą, pusiau paskendusį, atsitempėme į Užutrakį. Prie kempingo dugnas staigiai gilėja, laivas gulėjo ant skardžio. Prie Užutrakio ežero dugnas nuožulnesnis. Atplukdėm tą laivą ir ant tokio liežuvio paguldėm. Dabar į vieną pusę nuo laivo dugnas leidžiasi į 15 metrų gylį, į kitą - berods į 20 metrų.
Labai daug dalykų dabar reikia spręsti. Gylis per mažas, kad naudotume turimą įrangą, o laivo bortas per žemas. Jeigu bortai būtų aukšti, būtų galima lengviau pakelti tiek, kad galėtume vandenį išpompuoti. Krūva tokių visokiausių problemų dabar. Aplinkosauginiai reikalai labai svarbu ir panašiai“, - „Skaisčio“ iškėlimo rūpesčiais dalinosi laivo bendrasavininkis.
Tačiau nepaisant visų sunkumų, L.Benetis įsitikinęs, kad laivą galima sutvarkyti ir jis vėl plaukios. Tačiau visų pirma, laivą pakėlus nuo dugno, tikimasi nustatyti priežastį, kodėl laivas nuskendo.
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma
„Mes patys labai laukiame to momento, kai sužinosime priežastį, kodėl jis taip staigiai nuskendo. 12 val. laivas stovėjo. Trečią valandą ar pusę trijų jo jau nebuvo. Ir priežastis kol kas neaiški. Kad ten buvo landžiota, kad ten išdaužyta viskas, langai išdaužyti - taip. Tokių dalykų yra“, - sakė vienas iš laivo savininkų.
Pasak L.Benečio nustačius priežastį, kodėl laivas nuskendo, būtų galima pradėti jį remontuoti ir vėl ruošti plaukiojimui.
„Mes ne valdiška įmonė, mūsų požiūris į laivo techninę būklę yra visai kitoks. Mums per daug brangu Galvės ežere blogai prižiūrėti laivą. Nes laivo iškėlimas kranu į krantą - tai yra velniški pinigai. Ir tai yra didžiulė rizika. Mes net laivo dugno metalinius lakštus keičiame anksčiau, nei juos reikia keisti“, - L.Benetis abejojo, kad laivas galėjo nuskęsti dėl techninių priežasčių.
Tačiau paklaustas ar teisėsauga vykdo kokį nors tyrimą, pašnekovas tik atsiduso: „Net nežinau, ką jums pasakyti. Taip, mes kreipėmės, buvo informuota... Bet, kaip... Jei jūs rasit, mes pradėsim tyrimą“.
Bus perrinktas rankomis
40 tonų sveriantis laivas „Skaistis“ buvo pirmasis keleivinis pramoginis laivas, kurį dar 1991 m. įsigijo bendrovė „Barta“. Nuo to laiko laivu teikiamos vandens turizmo paslaugos, buvo plukdomi turistai, čia pramogaudavo įžymybės (juo plaukė ir Patricia Kaas, ir aukšti ES pareigūnai), rengiamos šventės ir pobūviai ant vandens.
Tad laivo techninei priežiūrai savininkai visus tuos metus, pasak L.Benečio, skyrė tikrai didelį dėmesį.
„Kai tik bus nustatyta priežastis, mes vikriai suksimės. Jo nekelsime į krantą, tvarkysime vietoje. Kiekvienas laivas turi vadinamąjį povandeninės dalies žemėlapį. ten yra sužymėtas kiekvienas lakštas, kada keistas, koks jo storis, kiek nurūdijo ar nenurūdijo... Kiekvienas lakštas turi savo istoriją ir mes įsitikinę, kad ne dėl tų lapų kaltės jis nuskendo. Tad laivo kelti iš vandens tikrai nereikės“, - sakė L.Benetis.
Tačiau rankomis perrinkti teks visus mechanizmus, prietaisus ir įrengimus. Pasak laivo savininko, „visus variklius, variklėlius, generatorius, viską reikės išrinkti ir surinkti, įvertinti jų būklę“. Laivo savininkai laikosi taisyklės, kad neturi teisės sugesti, tad kiek užtruks „Skaisčio“ remontas, kol kas sunku pasakyti.
Į ežerą pateko naftos produktų
Pramoginis laivas „Skaistis“ į Galvės ežero dugną nugrimzdo vasario 7 d. Kaip jau skelbė lrytas.lt, tądien apie 14 val. 15 min. buvo pranešta, kad Trakuose, Slėnio g. 1, Galvės ežere nuskendo pramoginis laivas „Skaistis“. Apie tai pranešė laivo savininkas.
Gavus pranešimą apie nelaimę, į Trakus išskubėjo Vilniaus 3-ios ugniagesių komandos gelbėtojai. Jie taip pat buvo informuoti, kad iš nuskendusio laivo į ežerą pateko naftos produktų.
„Kadangi ežeras užšalęs, teršalai plisti negali ir laikosi susidariusioje eketėje. Išsiliejusius naftos produktus surinks gelbėtojai, o laivo savininkui teks organizuoti laivo iškėlimą.
Savo ruožtu, aplinkos apsaugos specialistai kontroliuos, kaip vykdomi darbai, siekiant, kad žala aplinkai būtų kaip įmanoma mažesnė. Iškėlus laivą bus aiškinamasi, kodėl įvyko nelaimė ir kas dėl to kaltas“, – tąkart po neleimės pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Atvykę ugniagesiai iš karto po nelaimės panaudojo sorbuojančius bonus, kuriais aptvėrė užterštą zoną (maždaug 80-100 kvadratinių metrų ploto). Tąkart buvo skelbiama, kad išsiliejo apie 100 litrų dyzelino ir apie 25 litrus variklio tepalo.
Žmonės per incidentą nenukentėjo.
