Per eksperimentus mokiniai išsiaiškino, kokį svorį gali atlaikyti dygstančios pupos ar saulėgrąžos, kaip virškinimo fermentai veikia gerąsias bakterijas ir ar pamato forma lemia jo atsparumą.
Taip pat jie tyrė, kaip dafnijų širdies plakimą veikia elektroninių cigarečių nikotinas ar kaip tam tikros biotrąšos veikia agurkų daigus.
Tokius ir kitokius tyrimus atlikę mokiniai – devynios jų grupės – šiemet laimėjo gamtamokslinius dalykus, technologijas, inžineriją, menus, tiksliuosius mokslus (STEAM) apimančiame konkurse „Mūsų eksperimentas“.
Dėl garbingos pirmos vietos varžėsi per tris šimtus mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Komisijai buvo pateikta 80 darbų. Šiame konkurse varžėsi ir pradinukai, ir vienuoliktokai.
Konkursą „Mūsų eksperimentas“ organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras bei STEAM srities dalykų mokytojų asociacijos.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose.
Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
Sukūrė naudingą įrenginį
Pirmąją vietą užėmė devynios komandos, kai kurias jų sudarė vos vienas mokinys ir jo pagalbininku tapęs pedagogas.
Šiaulių rajono Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos pirmokas Kostas Čaplinskas sukūrė automatinę vandens laistymo sistemą. Pirmus metus „Mūsų eksperimente“ dalyvavęs vaikinas išsyk nuskynė laurus.
„Augalai maitina mus, o mes turime maitinti juos. Mane sudomino ši tema, pasitarėme su mokytoja ir nutarėme imtis darbo“, – sakė K. Čaplinskas.
Jo mokytoja Vilma Grigelienė gyrė savo mokinį: „Idėja yra jo, darbą padarė irgi jis, man tereikėjo pagelbėti, paraginti, kad dalyvautų konkurse.“ Ji įsitikinusi, kad STEAM metodai ir yra tai, kas įtraukia vaikus.
Mokytoja pabrėžė, kad Kostas sukūrė realiai veikiantį prietaisą, kuris gali būti naudojamas buityje. Ateitį su gamtos mokslais ketinantis sieti vaikinas sukūrė programą, kuri nustato reikiamą drėgmę ir laisto augalus.
Įkvėpė krizės istorija
Keturių gimnazisčių iš Prienų rajono Jiezno gimnazijos grupė konkursui pristatė darbą intriguojančiu pavadinimu „Apsvaigę tulpėmis“ ir užėmė pirmąją vietą.
Ieva Nenartavičiūtė, Miglė Šimanskaitė, Gabija Sinkevičiūtė ir Silvija Rudytė tyrė, kaip tulpes veikia virusai.
„Jei norės, jos galės tapti mokslininkėmis. Šios mergaitės yra labai smalsios ir mėgsta mokslą. O tai yra svarbiausia“, – sakė mokytoja Joalita Jurkevičienė.
Ji paaiškino, kad mergaites imtis tulpių įkvėpė Nyderlandų istorija, kur ekonominę krizę sukėlė tulpės. Tyrėjų komanda atlikdama eksperimentą bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo universitetu, Botanikos sodu. Mokinės tyrinėjo ir Lenkijos prezidento Lecho Walesos vardu pavadintas tulpes.
Per tyrimą ugdė save
Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokiniai „Mūsų eksperimente“ dalyvauja jau penktus metus ir beveik visuomet pelnė prizines vietas.
Kaip sakė pedagogė Vaidilutė Šepkauskienė, į eksperimentus linkę leistis tie gimnazistai, kuriems įdomi tiriamoji veikla, kurie negaili laiko tam.
„Nesvarbu, iš didelio miesto ar mažo kaimo tas vaikas, svarbiausia, jo norai ir mokytojas, kuris greta jo“, – mano V.Šepkauskienė.
Jos mokinys vienuoliktokas Tautvydas Ribinskas šiemet pelnė pirmąją vietą „Mūsų eksperimente“ . Jis tyrė dirvinės karpažolės (Euphorbia helioscopia L.) ekstrakto fungicidinį poveikį medieną ardantiems mikrogrybams.
Tautvydas sakė, kad bene sunkiausia buvo susiformuluoti tyrimo temą, tai užtruko kone metus.
„Pats tyrimas buvo malonumas, bendradarbiavau su mokytojais, mokslininkais. Tai buvo savęs ugdymas, sužinojau daug naujų dalykų“, – paaiškino T.Ribinskas.
Vaikinas sakė ketinantis rinktis mokslininko – chemiko, biochemiko – kelią, tačiau yra numatęs ir antrąjį variantą – rinktis medicinos studijas.
Pristatė įvairius darbus
Tarp nugalėtojų – ir Birštono gimnazijos mokinės Jonė Adomaitytė bei Justė Adomaitytė. Jos pristatė darbą „Virškinimo fermentų poveikis gerųjų bakterijų gyvybingumui“. Jas globojo mokytoja Vidutė Berteškienė.
Laurai atiteko ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos trečiokui Domantui Venslovui, tyrusiam pamato atsparumo priklausomybę nuo pamato formos. Jo pedagogas – Stasys Kirdeikis, kurio mokiniai kasmet „Mūsų eksperimente“ pelno prizines vietas.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniai Sigita Grigaliūnaitė, Karolis Vaiginis ir Paula Mačiūtaitė pristatė darbą „Baltymo kazeino kiekio nustatymas skirtingų laktacijų karvių piene“ ir pelnė pirmąją vietą. Šiai grupei rengtis konkursui padėjo mokytojai Vidmantas Kančiauskas ir Jolita Kančiauskienė.
Šiaulių Didždvario gimnazijos antrokai Tautvydas Barauskis, Lilė Čereškaitė ir Ignas Jackūnas tyrė parkų ir dirbamų laukų dirvožemį. Jų pedagogės – Virginija Savickaitė ir Danguolė Vaičekauskienė.
Kėdainių Šviesiosios gimnazijos dešimtokės Austė Šilkaitytė ir Vaiva Jakštaitė konkurse užėmė pirmą vietą pristatydamos darbą „Biotrąšų bioplastiko pavidalu iš buitinių atliekų gaminimas ir jų poveikio agurkų daigų augimui tyrimas“. Joms atlikti eksperimentą padėjo mokytoja Daiva Ivaškevičienė.
Palangos Senosios gimnazijos antrokai Deimina Baliūnaitė, Karolina Razmaitė ir Stasys Jonkus tyrė, kaip elektroninių cigarečių nikotinas veikia dafnijų širdies plakimą. Į mokslo studijas nirti jauniesiems mokslininkams padėjo mokytojos Daiva Urbštienė ir Aušra Žemaitaitienė.
Komisijai teko sunki užduotis
„Konkursantų geografija labai plati. Mažiau yra dalyvių iš Vilniaus, tačiau puiku, kad labai noriai įsitraukia mažų miestelių, kaimelių mokyklos. Atrodytų, neturinčios įrangos, laboratorijų, tačiau randančios galimybių atlikti gana sudėtingus tyrimus.
Jų hipotezės gana gilios, pretenduojančios į rimtus mokslinius tyrimus, o ne pakartojančios tai, ką galima rasti vadovėliuose“, – džiaugėsi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovas Almantas Kulbis.
Kaip sakė „Mūsų eksperimento“ komisijos pirmininkė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė biochemikė Vida Mildažienė, džiugu, kad vaikai imasi mokslo.
„Šiemet konkursui pateiktų darbų skaičius panašus kaip kad pernai, tačiau jų kokybė kur kas geresnė. Šie vaikai yra jaunieji tyrėjai. Labai svarbu skatinti vaikų tyrėjiškąjį pradą, kad jie pajustų malonumą užsiimdami mokslu. Jie taip suvokia, kokiu būdu ateina mokslo žinios ir kad jie patys prie to prisideda“, – kalbėjo komisijos pirmininkė.
Komisijos narė fizikos mokytoja Jūratė Blažienė, konkurso darbus vertinanti nuo pat jo pradžios, sakė, kad šiemet teko ypač sunki užduotis, mat daug darbų buvo labai stiprūs ir moksliniu požiūriu įdomūs.
Ji pabrėžė, kad daugelis darbų apima ne vieną mokslą, juose sutelkiamos ir fizikos, ir chemijos, ir biologijos, ir matematikos žinios.
Per Vilniaus universiteto botanikos sode antradienį vykusius apdovanojimus skambėjo Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklosmuzikos studijos „SinoNetto“ sveikinimas.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
