Deja, pasak M. Šaraitės, įstatymuose nėra reglamentuota atsakomybė už agitacijos pažeidimus socialiniuose tinkluose, todėl M. Šaraitė siūlo ne tik peržiūrėti teisinį reguliavimą, bet ir galvoti apie Rinkimų kodekso projektą.
2019 m. Savivaldos rinkimuose buvo gauti 1488 pranešimai dėl galimų pažeidimų. Iš jų 669 buvo piliečių pranešimai, iš kurių net 69 proc. (391) buvo pagrįsti. Pasak M. Šaraitės, nepagrįstų pranešimų buvo 278 ir tai taip pat didelis skaičius.
„Tai rodo, kad piliečiai nežino, kaip surinkti įrodymus ir kokią informaciją pateikti. Arba pateikia infomaciją galvodami, kad tai pažeidimas, bet iš tiesų tai pažeidimo nebuvo“, – teigė ji.
Pasak M. Šaraitės, svarbiausias momentas vis dėlto yra 391 pagrįstas pranešimas. „Baltųjų pirštinių“ vadovė pažymėjo, kad iš jų 66 pranešimai buvo perduoti atsakingoms institucijoms, 286 išspręsti su pačiais kampanijos dalyviais, o 39 taip ir liko neišspręsti.
M. Šaraitės teigimu, didžiausia dalis pranešimų susiję su politinės reklamos ir agitacijos pažeidimais (58 proc.) iš jų apie pusę susiję būtent su pažeidimais socialiniuose tinkluose.
20 proc. pažeidimų buvo susiję su rinkimų komisijos darbu. M. Šaraitė teigė, kad 9 proc. sudarė rinkėjų pavėžėjimas ir papirkinėjimas. Pasak jos, lyginant su praėjusiais savivaldos rinkimais, ši pavėžėjimų praktika yra stipriai sumažėjusi. 5 proc. sudarė balsavimo pažeidimai.
Tuo tarpu Prezidento rinkimuose pranešimų buvo šiek tiek mažiau – 1019 pranešimų, iš kurių 395 piliečių pranešimai bei 624 – stebėtojų pranešimai. 241 piliečių pranešimai buvo pagrįsti, iš kurių 188 išspręsti su pačiais kampanijos dalyviais, 31 perduoti atsakingoms institucijoms.
Kaip ir Savivaldos rinkimuose 60 proc., visų pažeidimų buvo susiję su politinės reklamos ir agitacijos pažeidimais. Apie pusę iš jų, pasak M. Šaraitės buvo susiję su agitacija bei politine reklama socialiniuose tinkluose. Rinkimų komisijų darbo pažeidimai sudarė 19 proc. 8 proc. sudarė balsavimo pažeidimai bei 3 proc. buvo susiję su rinkėjų papirkinėjimu.
„Baltųjų pirštinių“ organizacijos vadovė pateikė ir rekomendacijas.
„Pamatinis dalykas – Rinkimų kodekso projektas. Matome, kad Seime norima pakeisti Rinkimų įstatymą, kai iki pačių tų rinkimų lieka tik keletas mėnesių (...) Jeigu neįmanoma susilaikyti keisti įstatymą šiek tiek likus iki pačių rinkimų, matyt, reikia rimtesnio dokumento kaip Rinkimų kodekso“, – sakė ji.
Kita rekomendacija, pasak M. Šaraitės, tai rinkiminės politinės reklamos teisnio reguliavimo atnaujinimas.
„Svarbus klausimas – trečiųjų asmenų agitacija socialiniuose tinkluose, kuri nėra aiškiai sureguliuota“, – teigė ji.
„Agitacijos draudimo laikotarpis, ar jis tikrai yra prasmingas? Ar tai tikrai tylos laikotarpis? Manome, kad labai svarbu iš naujo susitarti, ar mes darome tikrą tylos laikotarpį, ar vis dėlto reikėtų jo atsisakyti“, – teigė ji.
Kita svarbi sritis, pasak M. Šaraitės, – savivaldybių ir rinkimų komisijų sudarymo ir atestavimo tvarkos atnaujinimas bei atsakingesnis išankstinio balsavimo spec. punktuose ir namuose organizavimas bei vykdymas.
