Pasitikėta ne tuo, kuo reikėjo
Socialiniuose tinkluose mirgėjo palaikymas I.Šimonytei, o po pirmojo turo buvo skelbiama, kad daugiausia pavienių žmonių paaukojo jos rinkiminei kampanijai.
„Mums dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad tai, ką mes matome viešojoje erdvėje, būtinai persiduos ir tiems žmonėms, kurie su informaciniu lauku yra mažiau susiję.
Ir nors I.Šimonytė buvo dominuojanti socialiniuose tinkluose, to galbūt užteko pirmajame ture, bet tikrai nepakako antrajame“, – tokiais žodžiais apie pasitikėjimą socialinio tinklo „Facebook“ kuriamais įspūdžiais, aptardamas I.Šimonytės pasirodymą rinkimuose ir viltis, kurių prieš antrąjį turą turėjo jos rinkėjai, portalui lrytas.lt sakė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
Jam antrino ir Lietuvos karo akademijos (LKA) politologas Vytautas Isoda, atkreipęs dėmesį, kad I.Šimonytės pozicijų vertinimui buvo pasitelkti ydingi kriterijai.
„Apie I.Šimonytės populiarumą buvo sprendžiama iš socialinių tinklų ir pavienių žmonių aukų – tai nėra tinkamas ir patikimas indikatorius. Galimai suveikė ir kartų skirtumas: socialiniuose tinkluose veikė jaunoji karta, kuri labai palaikė ir balsavo už I.Šimonytę. Todėl galimai toks iškreiptas vaizdas ir susidarė“, – portalui lrytas.lt teigė V.Isoda.
Natūralus reiškinys
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesoriaus Gintaro Aleknonio teigimu, klaidingas socialinių tinklų sukuriamas įspūdis yra natūralus reiškinys, iš kurio politikai ir politikos konsultantai turėtų pasimokyti. Pasak VU profesoriaus, tai, kas kuriama socialinių tinklų erdvėje, yra kalbėjimas labiau su bendraminčiais, kuris toli gražu nereiškia, kad visi taip mano.
„Kai kalbame apie „Facebook“ socialinį tinklą, reikia nepamiršti vadinamojo filter bubble reiškinio, kai žmonės tarsi užsidaro šiame socialiniame tinkle.
Viena vertus, mes kalbame apie „Facebook“ kaip apie kitai nuomonei netolerantišką erdvę. Kita vertus, iš savo rato išmetami žmonės, kurie laikosi kitokios nuomonės. Todėl mes kuriame savyje iliuziją, kad visi mąsto taip, kaip mes mąstome, ir pasitikėjimas „Facebook“ mus nuveda klaidingu keliu“, – portalui lrytas.lt sakė G.Aleknonis.
I.Šimonytės pozicijas, anot viešųjų ryšių specialisto A.Katausko, susilpnino ne tik per didelis pasitikėjimas socialinių tinklų kuriamais įspūdžiais, bet ir komunikacijos strategijos stygius.
„Išeita į antrą turą – viskas gerai. Bet strategijos, kaip kovoti su tuo, kuris nepartinis, ką daryti, kai tu neturi labai aiškaus priešininko, prieš kurį kovoti, nebuvo.
O žinutės, kurios buvo kviečiančios ir stiprinančios, pasirodė per vėlai“, – pastebėjo A.Katauskas.
Sutrukdė ir partinė priklausomybė, ir vengimas šią priklausomybę pripažinti
Kandidato autentiškumas – tokia sąvoka profesorius G.Aleknonis apibrėžė politiko savybes, pritraukiančias rinkėjų palankumą ir apimančias nuoširdumą, kurio šiandieninėje Lietuvos politinėje arenoje itin stinga.
„Šiuo atveju, kalbant apie partijos paramą, svarbu ne tiek susisaistymas ar nesusisaistymas su partija, kiek žmonių autentiškumas. Žmonės labai gerai pastebi falsifikavimą.
Vis dėlto I.Šimonytė yra konservatorių frakcijos narė, ji buvo konservatorių ministrė. Susidaro įspūdis, kad viešas bandymas atsitolinti nuo partijos pakenkė jos autentiškumui, o tai kenkė ir jos kurtam nuoširdaus žmogaus įspūdžiui. Tuo pačiu metu tu negali sakyti, kad atsitolini nuo partijos, bet gauti didelę piniginę paramą.
Rinkimų komunikacinėje kovoje buvo du dalykai, kurie buvo lygiai svarbūs: susisaistymas su partija, nesvarbu, kokia tai būtų partija, ir bijojimas pripažinti, kad aš esu jų atstovė, bei akivaizdžių dalykų neigimas. Tai du faktai, kurie žmonių apsisprendimui galėjo turėti lemtingą įtaką.
Autentiškumas, nuoširdumas yra tie dalykai, kurių labai trūksta šiandienos politikoje, nes žmonėms labai nepatinka suvaidinti herojai“, – įžvalgomis dalijosi VU profesorius.
Tendencijos, kurios kartojasi
Anot VU profesoriaus G.Aleknonio, I.Šimonytės pralaimėjimas antrajame ture turi sąsajų su konservatorių partijos pasirodymu 2016 m. Seimo rinkimuose, tačiau kartu atskleidžia, kad ši partija nesugebėjo pasimokyti iš savo klaidos, padarytos per praėjusius parlamento rinkimus.
„Antrajame rinkimų rate už I.Šimonytę balsavo šiek tiek mažiau žmonių nei pirmajame. Tai yra labai svarbus ženklas.
Tos dvi savaitės tarp pirmojo ir antrojo rato yra labai svarbios – galima pasitaisyti, bet galima ir suklysti. Jeigu prisiminsime 2016 metų parlamento rinkimus, tas dvi savaites tarp pirmojo ir antrojo turo ir tai, kaip tuomet elgėsi konservatorių partija tarp pirmojo ir antrojo rinkimų rato, matysime, kad jie elgėsi nelabai išmintingai.
Blogiausia, kad jie nepasimokė iš šios savo klaidos“, – dėmesį į konservatorių partijos politinę elgseną atkreipė G.Aleknonis.
Primename, kad I.Šimonytę antrajame ture palaikė 437 399 rinkėjai. Pirmajame ture ji sulaukė šiek tiek didesnės rinkėjų paramos – už ją balsus atidavė 446 719 rinkėjai.
LKA politologas V.Isoda akcentavo, kad keli pastarieji prezidento rinkimai sukūrė nepartinių kandidatų sėkmės precedentus, kuriais žmonės galbūt vadovavosi tiek per šiuos rinkimus, tiek vadovausis ir ateityje.
„Konservatoriai, kaip pirmadienį ryte puikiai pastebėjo pats Gabrielius Landsbergis, yra poliarizuojanti partija – ją myli arba jos nekenčia, o abejingų jai beveik nėra.
Kita vertus, jei pažiūrėsime į pastarųjų prezidento rinkimų kontekstą, 2014 m. antrajame ture, o 2009 m. – pirmajame ture pagrindinis Dalios Grybauskaitės konkurentas buvo partinis kandidatas ir abiem atvejais partiniai kandidatai gana stipriai pralaimėjo.
Europos Parlamento rinkimai parodė, kad partijos Lietuvoje dar yra gyvos, bet prezidento rinkimų atveju, kaip rodo Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės, o dabar ir Gitano Nausėdos sėkmė, formuojasi tendencija, kad renkami nepartiniai kandidatai“, – susiklosčiusią situaciją komentavo V.Isoda.
