Prokuroras buvo įtikinėjamas sunaikinti sprendimą, jam nurodyta tęsti tyrimą ir net duotas sąrašas asmenų, kuriems turi būti pareikšti įtarimai. Tame sąraše galėjo būti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės.
„Lietuvos rytui“ apie aukštų politikų darytą poveikį pareigūnams ir jų atliekamiems tyrimams prabilęs Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys šią savaitę liudijo ir Seimo komisijai.
Jis patvirtino, kad vadinamąją CŽV kalėjimo Lietuvoje bylą tyrusiam prokurorui M.Dūdai buvo daromas spaudimas nenutraukti tyrimo, esą tai būtų nepatikę Prezidentūrai.
„Prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą. Atsirado byla, ji buvo vilkinama. Todėl mes ir gavome į kaulus Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Lietuvai buvo užnerta kilpa. (Nors nebuvo realių įrodymų, 2018 m. Lietuva įpareigota sumokėti 130 tūkst. eurų iš Saudo Arabijos kilusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Po to prieš Lietuvą skundą padavė kitas teroristų grupuotės „Al Qaeda“ lyderis. – Aut.) Kai galiausiai supranti, kam tai buvo naudinga, apima siaubas“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs J.Rėksnys, kuriam dėl to ne kartą teko kalbėtis su M.Dūda.
Nerado jokių įrodymų
Buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras M.Dūda „Lietuvos rytui“ teigė negalintis daug kalbėti apie bylos tyrimo užkulisius, nes jos medžiaga įslaptinta.
Tačiau M.Dūda patvirtino: tirdamas vadinamąją CŽV kalėjimo bylą negavo duomenų, jog Lietuvoje buvo įrengiamos patalpos sulaikytiems asmenims laikyti.
„Aš neradau įrodymų nei kad Lietuvoje buvo įrengtas toks kalėjimas, nei aš kad čia laikyti kaliniai. Todėl ir dabar negaliu ikiteisminio tyrimo pakomentuoti kitaip, nei parašiau savo nutarime“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo dabar advokataujantis M.Dūda.
Paklaustas, kaip vertina faktą, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo atnaujintas, buvęs prokuroras susimąstė: „Įvairiai galima vertinti. Čia yra politika.“
M.Dūda išskyrė tris akcentus šioje skandalingoje istorijoje: prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas, Seimo komisijos išvados (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2009 m. paskelbė nenustatęs, ar į mūsų šalį buvo atgabenti CŽV sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežti buvo. – Aut.) ir politikų vieši bei nevieši teiginiai.
M.Dūda negali atskleisti tikrosios dviejų patalpų, apie kurias kalbama byloje, paskirties ir panaudojimo. Vienos patalpos buvo Vilniaus centre (byloje įvardijamos kaip projektas Nr.1), kitos – šalia Vilniaus, Antaviliuose (projektas Nr.2).
Tada pareigūnas buvo gavęs faktinių duomenų, kas jose buvo įrengta. Apie tai tyrimą atliekantiems pareigūnams kalbėjo ir liudininkai.
M.Dūda ir 2011 metais priimtame nutarime pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tai, kad būtų neteisėtai atgabenti ar išgabenti kokie nors asmenys.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą rašoma, kad Lietuvos VSD ir JAV CŽV, vykdydami vadinamuosius projektus N.1 ir Nr.2, nepadarė nusikalstamos veikos.
Baiminosi, kad negrįš namo
Nors M.Dūda neatsakė, ar jam buvo daromas spaudimas, tai šią savaitę Seime liudijo J.Rėksnys.
Esą vieną iš pokalbių su M.Dūda girdėjo ir daugiau pareigūnų – Rimas Bradūnas, Gintaras Jasaitis, Darius Krogertas, Stasys Kasiulis. Spaudimas darytas per tuometį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuris neva siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šią.
D.Raulušaitis neigė daręs poveikį M.Dūdai ar įkalbinėjęs nenutraukti tyrimo.
Seime žurnalistų paklaustas, kodėl anksčiau tylėjo, J.Rėksnys ironiškai šyptelėjo – jei būtų prabilęs, būtų galėjęs ir namų nepasiekti.
Prieš J.Rėksnį jau vyko tarnybiniai patikrinimai. Neseniai jam teko rašyti pasiaiškinimą vadovybei. Tai pareigūnas turėjo daryti po to, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė tyrimą, kaip generalinis prokuroras Evaldas Pašilis stumia savus į aukštus postus ir kaip byloms darė įtaką politikai.
Agentai terorizavo žmoną
Generalinės prokuratūros vadovybei adresuotame J.Rėksnio paaiškinime, kurį pavyko gauti „Lietuvos rytui“, išdėstytos aplinkybės, kaip M.Dūda esą kalbėjo apie patiriamą spaudimą.
Tokių pokalbių buvo ne vienas.
„Prieš prokurorui M.Dūdai išeinant iš tarnybos prokuratūroje jis papasakojo daugiau faktų apie tai, kaip jam buvo daromas spaudimas šioje byloje. Trečias kartas, kai kalbėjome apie CŽV kalėjimo bylą ir jam darytą poveikį, buvo dar vėliau – 2014 metais prie Vilniaus apygardos teismo, kai atsitiktinai susitikau M.Dūdą.
Tada jis paklausė, ar turiu laiko, ir man papasakojo, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai ir Panevėžio prokurorai Lietuvos krepšinio federacijos byloje terorizuoja jo žmoną, kad jis bandė skųsti juos Generalinei prokuratūrai, bet ten niekas nereaguoja.
Po to jis smulkiai papasakojo, kaip generalinio prokuroro pavaduotojas įvairiais būdais kelis kartus įtikinėjo jį nepriimti procesinio sprendimo CŽV kalėjimo byloje – sunaikinti jau priimtą nutarimą, lyg jo niekada ir nebuvo. Tačiau M.Dūda vis tiek priėmė procesą užbaigiantį sprendimą, kuris netenkino prokuratūros vadovų ir Prezidentūros. Aš paklausiau, ar galima rasti kitokių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą. M.Dūda atsakė, kad jis gali įrodyti“, – dėstė prokuroras J.Rėksnys.
Politikų kalbos – tik prielaidos
2014 metų pradžioje Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Taip garsioji byla vėl buvo atnaujinta. Tyrimą kuravo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė. Ši pareigūnė jau nebedirba prokuratūroje, tačiau tyrimas nėra nutrauktas.
– Ar jums buvo daromas spaudimas vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje? – paklausiau O.Rojutės.
– Man niekas įtakos nedarė. Ir negalėjo daryti, gal todėl buvau nemėgstama prokuratūroje.
Vadovybė žinojo – jeigu man darys įtaką, aš netylėsiu.
Mano išėjimas iš tarnybos prokuratūroje sutapo su EŽTT sprendimu. Teismas pasakė: labiau tikėtina nei netikėtina, kad Lietuvoje buvo toks kalėjimas. Išeidama aš perdaviau bylą kitiems.
– Gal jūs radote įrodymų, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas?
– Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad Lietuvoje buvo toks kalėjimas. O tai, ką šneka politikai, yra tik prielaidos. Niekas nedraudžia kurti sąmokslo teorijų.
– Ar EŽTT rėmėsi tais pačiais duomenimis kaip ir jūs, ar turėjo ir papildomų?
– Mes nerinkome iš viešosios erdvės pamąstymų, prielaidų. Žinoma, buvo medžiagos išversta, žiūrėta, ar būtų galima ja pasinaudoti. Bet tada nuomonių buvo įvairių – kas norėjo, tas reiškėsi.
EŽTT prašė duomenų iš bylos, daug kas buvo išslaptinta. Manėme, kad reikia atsižvelgti į valstybės interesus, neturėjome ko slėpti.
– Ar jūs kreipėtės pagalbos į kolegas iš JAV?
– Taip, aš parašiau du ar tris pagalbos prašymus. Iš JAV atėjo atsakymas, kad jie neturi ir negali teikti tokių duomenų.
– Ar prokuratūroje buvo kalbama, kad kažkam reikėtų pareikšti įtarimus?
– Gal kažkam ir norėjo, bet aš nemačiau tam pagrindo. Po to kreipėsi advokatai (palestiniečio Abu Zubaydah. – Aut.), kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Ir tam pagrindo taip pat nebuvo.
Kaip mes galime pripažinti ką nors nukentėjusiaisiais, kai nieko nebuvo? Aš priėmiau nutarimą atmesti prašymą. Jie apskundė, bet skundas irgi buvo atmestas.
Po to jie padavė skundą teismui, bet nieko nelaimėjo.
Gandus apie pinigus turėtų išsklaidyti
Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus:
„2004 metų balandį išvykau ambasadoriauti, kaip aš galėjau apie tai žinoti būdamas Ispanijoje? Prieš 10 metų Seime vyko tyrimas, aš kalbėjau.
Po to prokuratūra pradėjo tyrimą, mane apklausė, bet tuo viskas ir baigėsi. Man niekas neatsiuntė nutarimo, kad tyrimas nutrauktas. Vėliau sužinojau, kad byla tuščia, nebuvo čia jokių kalėjimų.
Bet gandai sklinda ir kas nors turėtų juos nutraukti.
Aš gi nesu kurčias ir aklas. Minimi kažkokie pinigai (apie D.Grybauskaitę sukurtame filme „Valstybės paslaptis“ sakoma, esą kažkam atiteko milijonai. – Aut.).
Ar tie pinigai suslėpti į dvylika kėdžių, išdalyti, gal kojinėse? Niekas neranda. Negaliu patikėti, kad amerikiečiai mėtytųsi pinigais. Taip, jie galėjo duoti labdaros pagal bendradarbiavimo programą, tačiau viskas turėjo būti pagrįsta čekiais, reikėjo šimto parašų dėl kiekvieno cento.
Ši byla turėtų būti susijusi su labai didele politika“, - sakė M.Laurinkus.
