Birštono gimnazijos pedagogei gerai sekasi įgyvendinti šį uždavinį – jos mokiniai nuolat eksperimentuoja ir pernai nugalėjo STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir tikslių mokslų) konkurse „Mūsų eksperimentas“.
Chemijos mokytoja V.Berteškienė penktokams ir šeštokams dėsto gamtos ir žmogaus dalyką, o vyresniesiems – chemiją.
Su visais pedagogė dirba STEAM metodais – apimdama ir chemiją, ir fiziką, ir matematiką, ir kitus dalykus mokytoja savo ugdytiniams nutiesia kelią į įvairiausius eksperimentus.
Kad tai paveiku, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, įrodo tai, kad „Mūsų eksperimente“ praėjusiais metais dalyvavo ir šios mokytojos parengtos penktokės, ir gimnazijos antrokai.
Konkurse skynė laurus
Birštono gimnazijos antrokams Gretai Krušinskaitei, Justei Adomaitytei, Jokūbui Bucevičiui ir Audrai Aleknavičiūtei praėjusių metų STEAM konkurse „Mūsų eksperimentas“ atiteko laurai už tiriamąjį darbą „Skrandžio sulčių poveikis gerųjų bakterijų gyvybingumui“.
Pirmą vietą užėmęs ketvertas vyko į mokslo centrą „Heureka“ Suomijoje, lankėsi Helsinkio biomedicinos tyrimų centre. Čia susitiko su lietuvių mokslininku, VDU absolventu, doktorantu Arvydu Dapkūnu, kuris supažindino su pažangiausiais tyrimo metodais ir ten dirbančiais mokslininkais iš skirtingų pasaulio šalių.
Didelį įspūdį nugalėtojams padarė ir pats plaukimas iš Talino į Helsinkį keltu, vaikai pasidairė ir po Talino, Pernu bei Rygos senamiesčius.
Maža to, Birštono gimnazijos 5 b klasės mokinėms Aistei Justinavičiūtei, Agnei Ulinauskaitei, Domilei Laukaitytei, Deimantei Baranauskaitei ir Amelijai Skinkytei „Mūsų eksperimente“ skirta III vieta už darbą „Šviesos spektro spalvų šiluminio atspindėjimo tyrimas ir palyginimas“.
Tokie puikūs rezultatai įkvėpė šios mokyklos mokinius tęsti pradėtus darbus ar imtis naujų.
Savo eksperimentų rezultatus jie pateikė ir šiemetiniam konkursui.
Šiemet į varžytuves dėl nugalėtojų vardo leidosi gimnazijos pirmokai, antrokai ir trečiokai.
Dirba laisvu laiku
V.Berteškienės mokiniai eksperimentuoja po pamokų – per vaikų ir mokytojos laisvą laiką.
„Mano tikslas – kuo daugiau vaikų pritraukti, sudominti chemija, nes pastaruoju metu šio dalyko egzaminą renkasi labai mažai mokinių. Kur kas patrauklesnė vaikams atrodo biologija ar geografija“, – argumentus dėstė pedagogė.
Chemijos populiarintoja ir šio dalyko patriotė nori vaikams parodyti, kad chemija nėra bauginantis dalykas, kad tai nėra sausas mokslas, kad ji įdomi ir pritaikoma mūsų kasdieniame gyvenime.
„Rimto darbo be STEAM metodų, be tyrimų ir eksperimentų tiesiog neįmanoma atlikti. Jie apima ne tik chemijos mokslą, reikia ir matematikos, fizikos žinių, taip pat ugdomas gebėjimas surinktą medžiagą susisteminti, ją pateikti kitiems“, – vardijo pedagogė.
Ir druska, ir skrandžio sultys
Kokių tyrimų imasi Birštono gimnazijos mokiniai?
„To, kas aktualu mums visiems. Tarkim, tyrėme, kiek išsiskiria anglies dioksido deginant akmens anglį. O paskui palyginome su ekologišku kuru, tarkim, šiaudų briketų išskiriamu anglies dioksido kiekiu“, – sakė V.Berteškienė.
Kito eksperimento idėją pakuždėjo Himalajų druska. Vaikai, nuolat girdėdami apie jos vartojimą ir matydami ją tiek realių, tiek virtualių parduotuvių lentynose, nutarė išsiaiškinti, kuo ji ypatinga ir kodėl ji raudona.
O penktokai aiškinosi, kaip spalvos atspindi šilumą.
„Praėjusiais metais tyrėme ir kaip skrandžio sultys veikia gerąsias bakterijas. Vėliau tęsėme tyrimą ir aiškinomės, kaip virškinimo fermentai veikia gerąsias bakterijas“, – vardijo pedagogė.
Šiemet birštoniečių eksperimento objektu tapo pakelėse augančios obelys.
„Tyrėme, kokių sunkiųjų metalų prikaupia tokiose vietose užaugę obuoliai. Mokyklos sąlygomis tai nebuvo lengva išsiaiškinti“, – apibūdino V.Berteškienė.
Ji pabrėžė, kad vaikai visus darbus daro patys. Mokytojos užduotis – tik nurodyti jiems kryptį ir patarti.
Be to, imtis eksperimentų vaikus paskatina ir dar vienas argumentas.
„Vaikams tai paspirtis galvojant apie ateitį. Eksperimentą reikia ne tik atlikti, bet ir jį aprašyti, fotografuoti, filmuoti, padaryti išvadas. Tai labai svarbu galvojant apie pasirengimą brandos darbui.
Esu tikra, kad tai mokiniams pravers ir dar tolesnėje ateityje – tarkim, universitete rengiant bakalauro darbą“, – įsitikinusi V.Berteškienė.
Sulaukė ES paramos
Gimnazija šiemet dalyvavo „Mokyklų aprūpinimo gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis 5-8 klasėms“ trečiajame pirkime.
„Atsižvelgiant į savivaldybės dydį ir mokinių skaičių 5-8 klasėse, mums buvo skirta 4116 eurų, už kuriuos fizikos, chemijos ir biologijos pamokoms rinkomės priemones iš pateikto sąrašo. Brangiausias pasirinktas prietaisas – mikroskopas, o kitos – paprastesnės priemonės praktiniams darbams per pamokas,“, – sakė mokytoja.
Naudodamiesi šiomis priemonėmis mokiniai ir toliau ners į eksperimentus.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
