Net galima įžvelgti panašumų su Ukrainos prezidento rinkimais – V.Zelenskis antrajame ture irgi sutriuškino P.Porošenką, nes ukrainiečiai pirmiausia balsavo prieš šį politiką.
I.Šimonytei, ko gero, taip pat trukdė tai, kad jai nepavyko atsikratyti konservatorių ir prezidentės D.Grybauskaitės statytinės šleifo ir už ją nebalsavo tiek šiai partijai, tiek ir šalies vadovei priešiški rinkėjai.
Teisiškai nėra jokio skirtumo, ar išrinktasis prezidentas laimi vieno balso skirtumu, ar tiesiog nušluoja konkurentą, bet politine prasme tai dėmesio vertas faktas.
Per abu rinkimų turus I.Šimonytė surinko maždaug vienodai balsų, vadinasi, už ją nuosekliai balsavo vis tie patys rinkėjai, o atkritus 7 kandidatams ji nedaug papildė balsų kraitį. Tai rodo, kad kandidatė atsitrenkė į savotiškas galimų rėmėjų lubas, kurias buvo pasiekusi jau pirmajame rinkimų ture.
Tiesa, už I.Šimonytę balsavo daugiau rinkėjų nei už konservatorius Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Matyt, jai savo balsų atidavė ir liberalų rėmėjai, bet dauguma kitoms partijoms simpatizuojančių rinkėjų per antrąjį prezidento rinkimų turą balsavo prieš ją – už G.Nausėdą.
Bet Seimo narės kandidatūrą iškėlusiems konservatoriams, iš dalies ir ją palaikiusiems liberalams jos rinkimų kampanija išėjo į naudą – pavyko sutelkti savo rėmėjus ir sėkmingiau siekti EP mandatų.
Konservatoriai skelbia laimėję EP rinkimus, bet labai džiaugtis jie neturi pagrindo, nes gavo maždaug 3 proc. mažiau balsų nei 2016 metais renkant Seimą, o būnant opozicijoje ir smunkant valdančiųjų valstiečių populiarumui tai nėra įspūdinga pergalė.
Žinoma, valstiečių nuosmukis akivaizdus, nors ir buvo prognozuojamas. Per praėjusius Seimo rinkimus surinkę maždaug 21,5 proc. balsų, dabar jie pritraukė tik 11,9 proc. rėmėjų. Jų negali paguosti ir tai, kad pavyko laimėti du EP mandatus, o iki šiol jie turėjo tik vieną.
Neabejotinai dėl to auga įtampa valstiečių gretose, S.Skvernelis pradeda beveik atvirai kritikuoti R.Karbauskį.
Kaip baigsis ši vidaus kova?
Pirmiausia dar nėra aišku, ar S.Skvernelis ir toliau liks vadovauti Vyriausybei, kai liepos 12-ąją prisieks naujasis prezidentas, o ministrų kabinetas grąžins jam savo įgaliojimus.
Premjeras pateko į keblią situaciją ir todėl, kad R.Karbauskio pastūmėtas ir pats per daug prikalbėjo žadėdamas atsistatydinti, jei nepateks bent į antrąjį prezidento rinkimų turą. Nepateko, o žodis – ne žvirblis, juolab kad S.Skvernelis vis pabrėžia, kaip šventai laikosi visų savo pažadų.
Kita vertus, atsistatydinimas S.Skverneliui virstų politine savižudybe. G.Vagnoriaus pavyzdys rodo, kad rinkėjai baudžia pasitraukusius premjerus, o dabar ir taip jo populiarumo kreivė pakrypo žemyn.
Žinoma, S.Skvernelis tai supranta ir dabar, matyt, ieško išeities.
Nei trauktis į opoziciją, kaip paskubėjo skelbti R.Karbauskis, nei pirmalaikių rinkimų nenorintys valstiečių frakcijos nariai pasiūlė premjerui ir pasiteisinimą, kodėl jis gali nepaisyti savo pažado, – jam atsistatydinti neleidžia partija, kaip namo neleido parduoti žmona.
R.Karbauskio viražai sunkiau paaiškinami. Galbūt jo grasinimai trauktis iš valdžios tebuvo rinkimų taktika, bet neatmestina, kad jis iš tiesų nori pašalinti konkurentu tapusį S.Skvernelį iš premjero posto.
Valstiečių vedlio lyderystė aiškiai susilpnėjusi, premjeras, nors ir nėra šios partijos narys, gali mesti jam iššūkį, kai plečiasi nepatenkintųjų lyderiu gretos.
Galų gale už S.Skvernelį vis viena balsavo daugiau žmonių nei už valstiečius EP rinkimuose.
Vis dėlto dar per anksti skubėti į kai kurių politikos ekspertų jau skelbiamas valstiečių ir R.Karbauskio su S.Skverneliu politines laidotuves.
Aišku, vienas kitas valstiečių frakcijos narys gali ieškoti prieglobsčio kitur, įmanoma, kad ir S.Skvernelis sugalvos išsivesti savo šalininkus ir su jais kurti naują partiją, o gal pamėgins nustumti R.Karbauskį ir perimti iš jo partijos vedlio vairą. Daug kas paaiškės iki liepos 12-osios, kai bus sprendžiamas Vyriausybės vadovo likimas.
Bet galima tikėtis ir mažiau sąmoksliško scenarijaus – nei valstiečiai eis į opoziciją, nei premjeras pasitrauks iš posto.
Atlėgus aistroms sveikas protas R.Karbauskiui ir S.Skverneliui gali pakuždėti, kad per daug rizikinga skirtis, skaldyti partiją ir abiem naudingiau sukandus dantis laikytis drauge, nors ir kandžiojantis po kilimu.
Regis, tai būtų geriausia išeitis ir prezidentui G.Nausėdai, kurio ir taip pirmiausia laukia sunkus uždavinys sulipdyti tokią savo komandą, kuri būtų savarankiška, nepakliūtų į vienos arba kitos politinės jėgos rankas, kaip, pavyzdžiui, nutiko premjeru tapus S.Skverneliui, taip pat išvengtų ir perdėtos įvairiausių interesų grupių įtakos.
Nelengva G.Nausėdai bus parengti ir konkrečią veiklos programą, kuri atspindėtų per rinkimus žadėtos gerovės valstybės kūrimo viziją.
Gal siekti šių tikslų padės pakitusi atmosfera Prezidentūroje, kurioje tvyrančią rūstybę galės praskaidrinti vėl viešajame gyvenime, kaip V.Adamkaus laikais, atsiradusi pirmoji šalies ponia.
