Antrajame ture Tėvynės-Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė nepirmavo nei vienoje apylinkėje, jos nepalaikė net sostinės gyventojai. Nors tokio didelio atotrūkio tarp kandidatų, pasak specialistų, nebuvo tikimasi, tačiau esamos situacijos negalima vertinti išskirtinai neigiamai.
Šiandien, 18 val. 55 min, per „Lietuvos ryto“ televiziją – speciali tiesioginė „Lietuva tiesiogiai“. Joje dalyvaus išrinktasis prezidentas G. Nausėda, taip pat I.Šimonytė, G.Landsbergis, E.Gentvilas, G.Kirkilas ir V.Sinkevičius.
Palaikymas sumažėjo
I.Šimonytę antrajame ture palaikė 437 399, tai yra šiek tiek mažiau rinkėjų nei pirmajame ture, kai ji sulaukė 446 719 balsų.
Tuo tarpu lyginant G.Nausėdos pasirodymą pirmajame ir antrajame ture, jį palaikančių rinkėjų skaičius padidėjo beveik dvigubai: per pirmąjį turą už jį balsavo 441 396, per antrąjį – 876 749.
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas atkreipė dėmesį, kad G.Nausėdą palaikančių rinkėjų gausėjimą lėmė šiam kandidatui perėję į antrąjį turą neiškopusių kandidatų balsai.
„Vienas dalykas, kuris yra akivaizdus, tai, kad jau seniai buvo aišku, kad G.Nausėda yra antrasis pasirinkimas daugeliui rinkėjų, kurių kandidatams pirmajame ture nepasiseks. Mes matome, kad G.Nausėda surinko visus balsus tų rinkėjų, kurie neteko savo kandidato.
Mes nematėme jokių žingsnių komunikacinėje erdvėje, kurie galėtų tą perlaužti. Reiktų atsiminti, kad nemaža dalis rinkėjų balsavo už I.Šimonytę ir G.Nausėdą pirmajame ture vien todėl, kad balsavo prieš Saulių Skvernelį. Kad antrajame ture būtų pakeista situacija, reikėjo komunikacine prasme labai stiprių žingsnių, bet jų nebuvo.
Taip pat galime matyti, kad I.Šimonytės komunikacijoje prieš antrąjį turą buvo matoma savotiška krizė. Kai kas komunikacijoje buvo padaryta per vėlai – paskutinė I.Šimonytės kalba per debatus buvo labai stipri ir kilo klausimas, o kur jūs buvote anksčiau, kodėl tai nebuvo naudojama viso antrojo turo metu“, – pastebėjimais dalijosi A.Katauskas.
Rinkiminės preferencijos: ne „už“, o „prieš“
Portalo lrytas.lt kalbintas politologas, Vilniaus universiteto (VU) TSPMI docentas Kęstutis Girnius pabrėžė, kad sunku buvo numatyti, jog G.Nausėda laimės kiekvienoje apylinkėje ir kad skirtumas tarp kandidatų bus toks didelis, koks jis yra dabar.
„Atrodė, kad pirmame ture tas I.Šimonytės surinktas 31 procentas yra šioks toks lūžis, juolab kad jai pasisekė būti pusiau nepriklausoma nuo konservatorių, šiek tiek atsiriboti nuo konservatorių partijos – ji niekada nebuvo partijos narė.
Tai šiek tiek sužaidė. Bet antrasis turas vis dėlto parodė, kad konservatoriai yra nemėgiami rinkėjų ir net ir patraukliausias jų kandidatas negali surinkti daugiau nei 33 proc. balsų. Kitaip sakant, lubos yra pakeltos, bet jos egzistuoja ir tuomet, kai yra du kandidatai, tu balsuoji prieš konservatorius, todėl neišvengiamai balsuoji už G.Nausėdą.
Nemaža dalis žmonių, kurie balsavo už G.Nausėdą, jie balsavo labiau prieš I.Šimonytę“, – susiklosčiusius rezultatus komentavo politologas K.Girnius.
Panašios pozicijos laikėsi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas, pastebėjęs, kad nemaža dalis Lietuvos rinkėjų galėjo vadovautis strateginio balsavimo logika. V.Dumbliausko teigimu, didžiausią įtaką balsavimo rezultatams padarė strateginis balsavimas ir į rinkimus atėję valstiečių rinkėjai, kuriems nepriimtini konservatoriai bei jų atstovai.
„Tikėtina, kad rimčiausias ir tiksliausias paaiškinimas yra strateginis balsavimas, kai žmogus šliejasi prie laiminčio kandidato. Buvo aišku, kad laimės G.Nausėda, o žmogui strateginio balsavimo kontekste norisi glaustis prie laimėtojo.
Daug kam tie kandidatai galėjo būti labai panašūs, ryškaus antagonizmo tarp jų nebuvo. Todėl vienas iš paaiškinimų ir turėtų būti strateginis balsavimas.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad Sauliaus Skvernelio, Vytenio Povilo Andriukaičio balsai pereis G.Nausėdai. Labai įdomu, kad į rinkimus atėjo pralaimėjusių kandidatų rinkėjai: 53 proc. aktyvumas yra daug.
Per praėjusius rinkimus antrame ture, kai į antrą turą išėjo Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis, į rinkimus atėjo 47 proc. rinkėjų. Kaip antram turui aktyvumas yra labai neblogas, o į šiuos rinkimus tikriausiai atėjo ir S.Skvernelio rinkėjai ir jie sąmoningai balsavo už G.Nausėdą, nes valstiečių rinkėjai nemėgsta konservatorių“, – portalui lrytas.lt teigė V.Dumbliauskas.
Yra ir pozityvių aspektų
Pasak VU TSPMI docento K.Girniaus, geras ženklas konservatorių partijai yra tas, kad procentinės jų rinkėjų lubos šiek tiek pakilo, tačiau jų dar labiau praplėsti nepavyko dėl ilgamečių išankstinių nuostatų.
„Vis tik I.Šimonytė neįveikė šiek tiek pakilusių konservatorių partijos palaikymo lubų ir tai yra normalu, nes čia jau kalbama apie 25 metų partijos istoriją, susikaupusias išankstines nuostatas ir joks kandidatas nuostatų negali pakeisti per vienus rinkimus“, – sakė K.Girnius.
Tuo tarpu MRU docentas V.Dumbliauskas akcentavo, kad šie rinkimai į Lietuvos politinę areną atnešė stiprią nacionalinio masto politinę figūrą.
„Per šiuos prezidento rinkimus atsirado nacionalinio masto politikė. I.Šimonytė buvo finansų ministrė, ją vertino įvairiai, ji buvo tarsi Andriaus Kubiliaus šešėlyje.
O dabar pamatėme, kad ji yra protinga, nuoširdi, humoro jausmą turinti – mūsų akyse iškilo nacionalinio masto lyderė. Ji nebijo pajuokauti, nebijo pasakyti kažką, kas jai gali atnešti minusų. Tikėtina, kad ateityje jos rinkėjų ratas plėsis“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.
