Jie geras žinias atnešė daugiausia procentų surinkusiems konservatoriams (18,6 proc.) ir jėgas atgaunantiems socialdemokratams (15,07 proc.). Trečioji vieta atiteko valstiečiams – 11,92 proc., o tai gerokai nuvylė partijos lyderį Ramūną Karbauskį.
Tai reiškia, kad tris mandatus gauna Tėvynės sąjunga, po du Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Po vieną - Darbo partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“.
Pagal reitingą duomenis į Europos Parlamentą pateko: Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė (visi - Tėvynės sąjunga), Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas (abu - Lietuvos socialdemokratų partija), Bronis Ropė, Šarūnas Marčiulionis (abu - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Viktoras Uspaskichas (Darbo partija), Valdemaras Tomaševskis ( „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija), Aušra Maldeikienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“) ir Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).
Vietas Europos parlamente praranda dvi kadencijas Briuselyje dirbęs Rolandas Paksas ir pastaruosius penkerius metus europarlamentaru buvęs Antanas Guoga. Su Europos parlamentu taip pat atsisveikino Darbo partijos sąraše antruoju numeriu įrašytas Valentinas Mazuronis. EP dirbti nebegalės ir konservatoriai Laima Liucija-Andrikienė, Algirdas Saudargas bei Zigmantas Balčytis.
G.Paluckas: „Tai yra milžiniškas šuolis“
Antra vieta Europos Parlamento (EP) rinkimuose rodo tikrąjį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingą ir milžinišką šuolį, sako partijos lyderis.
„Tai yra milžiniškas šuolis. Savivaldos rinkimuose daugelis apžvalgininkų sakė: „Na, čia 60 atskirų rinkimų, todėl bendro surinkto balsų skaičiaus negalime vertinti kaip ką nors reikšmingai sakančio“. Manau, kad dabar jau neturėtų likti kokių nors abejonių, koks yra tikrasis Socialdemokratų partijos pajėgumas, potencialas ir nacionalinis reitingas“, – pirmadienio naktį BNS sakė Gintautas Paluckas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1762 apylinkėse iš 1972, LSDP surinko beveik 16 proc. balsų, užima antrą vietą ir pretenduoja į du mandatus Europos Parlamente.
„Aišku, skaičiai šiek tiek kis, nes didieji miestai skaičiuojasi, bet mes esame patenkinti rezultatais. Tikimės, kad tie skaičiai labai nebepasikeis“, – teigė G. Paluckas.
„Jautėme didelę paramą ir palaikymą ypač regionuose, rajonų centruose. Dėl didžiųjų (miestų rinkėjų palaikymo – BNS) teks dar labiau pasistengti iki Seimo rinkimų“, – pridūrė jis.
Prieš penkerius metus per Europos Parlamento rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija surinko 16,3 proc. rinkėjų balsų ir turi du mandatus.
V. Uspaskichas galvojo apie du mandatus
Į vieną mandatą Europos Parlamento rinkimuose pretenduojančios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigia, kad šie rinkimai partijai susiklostė teigiamai, nors jis tikėjosi dviejų mandatų.
„Dar ne viskas suskaičiuota. Galvojau apie du mandatus, bet truputėlį nedatraukėm. Stengsimės tarnauti rinkėjams ir jų nenuvilti“, – BNS sakė V. Uspaskichas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, suskaičiavus balsus 1851 apylinkėje iš 1972, už Darbo partiją balsavo 9 proc. rinkėjų.
Partijos sąraše pirmuoju numeriu įrašytas būtent V. Uspaskichas. Ji surinko per 20 tūkst. pirmumo balsų, gerokai lenkdamas į antrą vietą iš trečiosios pakilusį Valentiną Mazuronį. Už jį balsavo kiek daugiau nei 12 tūkst. rinkėjų.
V. Uspaskichas teigė, kad įtakos teigiamam rezultatui EP rinkimuose turėjo ir tai, kad Darbo partijos rinkėjai palaikė išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Visokių buvo minčių – buvo abejonių net dėl vieno mandato. Labai gerai, kad G. Nausėda buvo antram ture. Mūsų rinkėjas palaikė G. Nausėdą“, – teigė Darbo partijos lyderis.
V. Uspaskichas įsitikinęs, kad EP rinkimuose gauti balsai rodo rinkėjų pasitikėjimą prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus.
„Aš pats vesiu partiją į Seimo rinkimus ir tikrai partija bus parlamentinė. Būsiu sąrašo lyderis arba kaip kandidatas į premjerus, bet aš tikrai vesiu partiją stambiu mastu – pas mus jau parengta programa, kuri yra išskirtinė“, – teigė Darbo partijos lyderis.
E. Gentvilas: esame patenkinti
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, komentuodamas preliminarius rezultatus, teigė, kad Europos Parlamento rinkimuose tikriausiai laimėtas vienas mandatas yra būtent tai, ko tikėjosi partija. Jis pripažino nesitikįs, kad nauji rezultatai koreguos liberalų gaunamų mandatų skaičių, bet liko azartas aplenkti kitus sąrašus.
„Esame realistai. Sakėme, kad vieną mandatą tikrai gausime, iki antro neištempsime, panašu, kad taip ir klijuojasi. Iš principo esame patenkinti. Nacionaliniu lygiu parodėme savo išlikimą ir esame patenkinti. Vienas mandatas jau yra gerai, o dabar svarbu tik balsų, procentų daugiau gauti, aplenkti ką nors iš tų, kurie vieną mandatą irgi gauna“, – Eltai rezultatus apibendrino E. Gentvilas.
E. Gentvilas tikisi, kad iš didžiųjų miestų plaukiantys rezultatai dar kilstels Liberalų sąjūdį į viršų.
„Skaičiuojame, kad ties penkiais procentais nesustosime. Būsime aukščiau. Abejonių tas nekelia, paskutinės apylinkės visuose rinkimuose pradeda labai didinti liberalų rezultatą“, – Eltai sakė liberalų lyderis ir papildė, kad jo asmeninė prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė.
„Prognozavau, kad surinksime balsų tiek, kad išeitų pusantro mandato, bet tai, žinoma, neužtikrina antro mandato. Manau, turėsime tiek balsų, kad užtektų vienam ir trims dešimtosioms mandato“, – sakė E. Gentvilas.
Kovojo 16 partijų ir komitetų
Juose kandidatus iškėlė 16 partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų.
Darbo Briuselyje ir EP nario statuso siekia kandidatai iš 16 sąrašų: Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Lietuvos centro partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Šie rinkimai – jau 4-ieji rinkimai Lietuvos istorijoje po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES). Į Europos Parlamente (EP) renkama 11 naujų Lietuvos atstovų.
Rezultatai - po vidurnakčio
Po vidurnakčio Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo skelbti sekmadienį vykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) išankstinius rezultatus.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, tai susiję su Italija, kuri paskutinė Europoje baigia balsuoti.
„Europoje paskutiniai baigia balsuoti italai, ir tai būtų 24 val. Lietuvos laiku. Todėl po 24 val. skelbsime rinkimų rezultatus“, – sakė L. Matjošaitytė.
L. Matjošaitytė: galime pretenduoti į tam tikrą rekordą ES
Pagal rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose Lietuva gali pretenduoti į tam tikrą rekordą visose Europos Sąjungoje, sakė VRK pirmininkė L.Matjošaitytė.
„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas Prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų aktyvumą EP rinkimuose. Galima konstatuoti, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc. – toks pat, kaip ir Prezidento rinkimuose. Matyt, galime pretenduoti į tam tikrą rekordą visoje Europos Sąjungoje“,– sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, 2009 metais kai antrojo Prezidento rinkimų turo nevyko Lietuvoje, rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo tik 20,98 proc.
VRK pirmininkės teigimu, sekmadienį iki 20 val. rinkimuose dalyvavo 42,38 proc. rinkėjų, sudėjus su balsavimu iš anksto – 53,12 proc. Lyginant su šiais metais vykusiu pirmuoju Prezidento rinkimo turu, rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis.
G. Landsbergis: turiu duomenų, kad valstiečiams EP rinkimai nepasisekė
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis dar skaičiuojant rezultatus teigė turįs duomenų, kad Europos Parlamento rinkimai valstiečiams susiklostė nepalankiai.
Pasak konservatoriaus, jo turimi duomenys rodė, kad valstiečiai taip ir nesugebėjo parodyti rinkimuose gerų žadėtų rezultatų.
„Valstiečiams, jeigu tie rezultatai pasitvirtintų, tai partijos pirmininkui, frakcijos seniūnui ir Seimo kultūros komiteto vadovui tai būtų aiškiausias signalas: vaikine, nėra viskas tvarkoj. Ir tą jam šįkart turbūt pasakys ne Gabrielius, ne kolegos iš Seimo, bet artimiausi bendražygiai“, – sakė G. Landsbergis.
Po vidurnakčio Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradės skelbti sekmadienį vykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) išankstinius rezultatus.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, tai susiję su Italija, kuri paskutinė Europoje baigia balsuoti.
T. Tomilinas: kaip partija, mes darėme klaidas
Seimo narys Tomas Tomilinas Eltai teigė, kad net ir vieno mandato į Europos Parlamentą (EP) gavimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) reikštų pralaimėjimą.
„Žinoma, vienas arba nė vieno mandato (EP. – ELTA) yra pralaimėjimas, įvertinus visą kontekstą. Ieškotume priežasčių, mes tas klaidas darėme kaip partija. Pirmininkas yra lyderis, teikia siūlymus, o mes visi priiminėjame sprendimus. (...) Manau, kad netgi laimėjimo atveju vertinsime visų trijų rinkimų rezultatus ir turėsime labai rimtą pokalbį partijoje“, – Eltai sakė T. Tomilinas.
Jo teigimu, visos partijos kėlė tikslą laimėti visus rinkimus, ne tik „valstiečiai“.
„Parodykite man partiją, kuri nekėlė tikslo laimėti visus rinkimus. (...) Laimėti kiekviena nori partija, net ir ta, kuri šiandien bus paskutinė. Mes turime blaiviai vertinti savo problemas ir klaidas. Drįsčiau pasakyti, ne visada tai darėme gerai ir išsamiai. 2016 m. rinkimų euforija baigsis ir mes labai blaiviai vertinsime viską, kas vyksta, nors ir sunku būtų teigti, kad mes padarėme ypač daug klaidų“, – Eltai sakė Seimo narys.
T. Tomilino manymu, šių metų rinkimai partijai davė daug pamokų formuojant sąrašus, kandidatus bei juos apmokant.
„Mūsų partija – labai specifinė. Esame atviri nepartiniams žmonėms. Viena vertus, turime girdėti jų nuomonę, net jiems nesant mūsų partinėse struktūrose, sugebėti su jais derinti pozicijas. Tai labai sudėtinga. Dėl to Vakaruose nėra tokių partijų, kurios įtraukia nepartinius, bet manau, kad padarę išvadas, išmokę pamokas, mes galėsime sustiprinti savo partiją“, – Eltai pažymėjo T. Tomilinas.
Kaip ELTA jau skelbė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, laukdamas rinkimų rezultatų, teigė, kad galimas „valstiečių“ frakcijos skilimas būtų pats blogiausias porinkiminis scenarijus.
„Tai būtų pati blogiausia situacija, jei taip įvyktų. Aš tikrai matau prielaidas, kad galima dirbti. Daug kas priklausys nuo pačios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nuo to, ar politinė partija padarys išvadas po šitų rinkimų. Ar bus pokyčiai, norima tapti modernia demokratiška partija. Yra XXI amžius, reikia kalbėti apie žmones, kurie yra jauni, gimę nepriklausomoje Lietuvoje. (...) Mes turime atrasti kelius į tų žmonių širdis ir protus“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras užsiminė, kad frakcija turėtų keistis ir pasiūlyti kažką rinkėjams miestuose.
V. Andriukaitis naujiems europarlamentarams patarė studijuoti ES teisę
Lietuvos socialdemokratų partijos štabe rinkimų rezultatų laukiantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad tikisi dviejų mandatų Europos Parlamente, o jeigu pasiseks – ir trijų. V. P. Andriukaitis akcentavo, kad kai kuriems europarlamentarams trūksta žinių apie Europos Sąjungą ir teigė, kad baigęs kadenciją Europos Komisijoje grįš į aktyvų politinį darbą Lietuvoje.
Europos Komisijos narys V.P. Andriukaitis teigė, kad mažas dėmesys Europos Parlamento rinkimams nestebina. Jo teigimu, tam didžiausią įtaką daro tuo pačiu metu vykstantys Prezidento rinkimai. Tai pastebima ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Kur tik rinkimai sudvejinti, visą laiką nacionalinė tema paima viršų prieš europinę“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Naujiems europarlamentarams V. P. Andriukaitis linki atidžiai susipažinti su Europos Sąjungos teisine baze, o ypač su Lisabonos sutartimi.
„Aš pasigendu pirminių žinių apie Lisabonos sutartį. Kuo įdomus Europos Sąjungos projektas – jeigu išleisite iš akių teisinį lauką, kuriame yra veikiama, tada jūs galite prikalbėti tiek visokiausių nesąmonių“, – sakė eurokomisaras.
V. P. Andriukaitis pažadėjo, kad baigęs kadenciją Europos Komisijoje aktyviai įsitrauks į politinį gyvenimą Lietuvoje.
„Tai kad aš sugrįšiu į Lietuvos politinį gyvenimą yra faktas. Aš tikrai noriu, kad socialdemokratai pasirodytų 2020 metų Seimo rinkimuose. Aš čia suvaidinsiu labai aktyvų vaidmenį“, – sakė V. Andriukaitis.
