Nors, pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės, esama tvarka turi būti peržiūrėta, o politinės agitacijos draudimo laikotarpis siaurinamas arba ilginamas, politinės komunikacijos ekspertai draudimus vertino kontroversiškai.
Išankstiniame balsavime – vienintelis ribojimas
Remiantis įstatymų numatyta tvarka, išankstinio balsavimo metu politinei agitacijai galioja vienas vienintelis ribojimas – jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame vyksta išankstinis balsavimas.
Tuo tarpu balsavimo dieną reikalavimai kur kas griežtesni: negalima jokia politinė agitacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsniu, „rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose <..>.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka“.
Įstatyminis reguliavimas reikalauja peržiūrėjimo
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė portalui lrytas.lt teigė, kad politinės agitacijos draudimo skirtumai balsavimo dieną ir išankstinio balsavimo metu atsiranda dėl esamo įstatyminio reguliavimo bei vadovavimosi įstatymais numatyta tvarka.
„Visais metais galiojo įstatymas, visais metais buvo ir išankstinis balsavimas, ir visais metais išankstinio balsavimo metu agitacija vykdavo.
Šiais metais, kuomet mes turime 5 išankstinio balsavimo dienas, diskutuojame apie esamą tvarką ir po rinkimų reikės sėsti ir galvoti, ar tas agitacijos draudimas turėtų būti toks, koks jis yra, ar jis turėtų būti ilginamas ar siaurinamas“, – susiklosčiusią situaciją komentavo L.Matjošaitytė.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos ekspertas dr. Andrius Šuminas atkreipė dėmesį, kad išankstinio balsavimo metu savo balsus atiduoda nedidelė dalis rinkėjų. Būtent šis aspektas, anot specialisto, nevienodą politinės agitacijos draudimo reguliavimą daro mažiau problemišką.
„Su kiekvienais rinkimais matome, kad rinkėjų, balsuojančių iš anksto, skaičius didėja. Vis tiek tai yra gerokai mažesnė dalis rinkėjų nei balsuojančių rinkimų dieną. Tai vėlgi galima daryti prielaidą, kad tie, kurie balsuoja iš anksto, būna ir apsisprendę iš anksto, kartu jie skiria daugiau savo laiko balsavimui, nes balsavimas iš anksto yra ilgesnė procedūra nei balsavimas rinkimų dieną“, – akcentavo dr. A.Šuminas.
Draudimo išplėtimas – ne sprendimas?
Svarstydamas apie galimus susiklosčiusios situacijos sprendimus, politinės komunikacijos ekspertas dr. Andrius Šuminas agitacijos draudimo laikotarpio pratęsimo iš išplėtimo galimybę vertino kritiškai.
„Greičiausiai ribojimas išankstinio balsavimo metu nebūtų į naudą, nes tada rinkiminė kampanija – galimybės skleisti savo žinutes, pasiekti savo rinkėjus, susitikinėti su rinkėjais – dar labiau sutrumpėtų, sumažėtų ir debatų skaičius.
Tai greičiausiai nebūtų į naudą. Rinkiminė kampanija yra reikalinga ir politikams reikia laiko tai kampanijai vykdyti“, – portalui lrytas.lt sakė A.Šuminas.
Panašios pozicijos laikėsi ir viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.
„Agitacijos draudimas apskritai yra gana kontroversiškas dalykas. Tai nėra kažkokia universali nuostata, kuri turi būti visame pasaulyje. Ypatingai šiais laikais, kai agitacijos ir komunikacijos formos yra labai susiliejusios, agitacijos draudimas tampa dar paradoksalesnis dalykas.
Be to, ar ta agitacija paskutinę rinkimų dieną gali ypatingai ir esmingai pakeisti rinkimus. Tai yra labiau baimė, kad kažkas nepadarytų kažko, kas labai suklaidintų žmones. Taisyklė yra tokia, ji nebūtinai yra 100 proc. teisinga, lygiai taip pat ir tas reklamos draudimas“, – pastebėjo M.Katkus.
Problemų kelia ne tik laikotarpis
VRK pirmininkės L.Matjošaitytės teigimu, klausimų ir problemų kelia ne tik skirtingas politinės agitacijos draudimas rinkimų dieną ir išankstinio balsavimo metu. Naujus reguliavimo ir priežiūros iššūkius suformuoja ir politinė agitacija socialiniuose tinkluose.
„Svarbus aspektas yra socialiniai tinklai, socialinių tinklų erdvė, kadangi agitacijos draudimas galioja ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai ir politinei agitacijai. Bet ten sukontroliuoti ir sužiūrėti viską, kol kas mes neturime galimybių.
Žinoma, vykdome stebėseną ir iš rinkėjų, kandidatų, politinių partijų bei komitetų gauname įvairių pranešimų apie agitacijos draudimo laikotarpiu socialiniuose tinkluose skelbiamą agitaciją. Tačiau tinklai tikrai yra labai platūs ir viską sužiūrėti tikrai neturime galimybių. Šioje vietoje vėlgi reiktų sėsti ir kalbėti, kaip keisti esamą reguliavimą“, – tikino VRK pirmininkė.
Į tai, kad politinė komunikacija socialiniuose tinkluose kelia naujus reguliavimo iššūkius, dėmesį atkreipė ir viešųjų ryšių eskpertas M.Katkus.
„Prisidėjus „Facebook“ socialiniam tinklui ir kitoms agitacijos formoms, agitacijos draudimas tampa sunkiai sureguliuojamu dalyku. <..> Galbūt net reiktų galvoti, ar apskritai agitavimo draudimas paskutinėmis dienomis „Facebook“ eroje yra normalus, kai visi žinome, kad politiškai angažuoti žmonės mėgsta kažką parašyti apie vieną ar apie kitą kandidatą“, – teigė M.Katkus.
