Pirmą kartą Lietuvoje vykdomo tyrimo rezultatai, leisiantys sužinoti, kurį iš antrojo prezidento rinkimų turo dalyvių – Ingridą Šimonytę ar Gitaną Nausėdą – lydės sėkmė, bus pristatyti šį penktadienį – gegužės 24 d.
Emocijos padeda ne tik prognozuoti, bet ir rekomenduoti
Pasak tyrimų fondo, užsiimančio inovatyvia, emocijų ir jausmų vertinimu grįsta prognostine metodologija, rinkėjų jausmai, tokie kaip baimė, viltis ar pažeminimas, leidžia efektyviai ir tiksliai prognozuoti rinkimų baigtį.
Pirmasis tokio pobūdžio metodologija paremtas tyrimų projektas buvo įgyvendintas Ukrainoje prieš šį pavasarį vykusius prezidento rinkimus.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. ukrainiečių. Kandidatų, patekusių į antrąjį rinkimo turą, vertinimo ir balsavimo, remiantis emocijomis, rezultatai absoliučiai sutapo su prezidento rinkimų rezultatais.
Tiesa, analizės metu gauti duomenys leidžia ne tik tiksliai prognozuoti, bet suteikia galimybę detaliai ištirti žmonių emocinę būklę ir nurodyti efektyviausias rekomendacijas, kokiu keliu į ateitį turėtų judėti valstybė.
Lietuvoje – pirmas tokio pobūdžio tyrimas
Tyrimą inicijuojantis fondas „Open Mind Foundation“, kuriam vadovauja lietuvių kilmės žurnalistas ir rašytojas Savikas Šusteris, sieks išsiaiškinti, kuris iš antrojo prezidento rinkimų turo dalyvių – I.Šimonytė ar G.Nausėda – laimės sekmadienį vyksiančius rinkimus.
„Lietuva – mano Tėvynė, iš kurios su tėvais teko emigruoti, kai man buvo 19 metų. Tai – mano pirmasis projektas lietuvių kalba per visą 42 metų žurnalistinę karjerą“, – priežastis imtis tyrimo Lietuvoje nurodė fondo prezidentas S.Šusteris.
Tyrimo metu bus apklausti 1000 Lietuvos piliečių, kurie pagal demografinius ir geografinius požymius maksimaliai tiksliai atliepia šalies visuomenės nuomonę.
Surinktų duomenų analizės rezultatai padės įvardinti realų rinkimų lyderį ir atvers pačias aštriausias Lietuvos problemas. Analizė taip pat padės nustatyti, kuris iš šių dviejų kandidatų ir kodėl kelia rinkėjams baimę, pažeminimą ar suteikia vilčių ateičiai.
Sociologinėje apklausoje gali dalyvauti visi apsilankę „Open Mind Foundation“ tinklapyje ir norintys atskleisti, kokius jausmus sukelia abu kandidatai į prezidento postą. Tyrimo rezultatai bus skelbiami gegužės 24 d.
Lietuvos rinkėjai turi unikalią galimybę pasitikrinti savo jausmus
Ar rinkdami prezidentus, Seimo narius ar Lietuvos atstovus į Europos Sąjungos (ES) parlamentą galvojame apie savo jausmus? Į šį klausimą antrajame Prezidento rinkimų ture ir apsisprendžiant, kam patikėti išvykti į ES parlamentą, padės atsakyti žinomas visame pasaulyje žurnalistas ir rašytojas S.Šusteris.
Jis su savo komanda Lietuvoje pradėjo unikalų projektą, kurio rezultatai absoliučiai sutapo su sociologų prognozėmis per Prezidento rinkimus Ukrainoje, kur niekas neabejojo, kad juos laimės Volodymyras Zelenskis.
„Šį projektą noriu pakartoti Lietuvoje, pirmiausia, dėl to, kad Lietuva – mano Tėvynė. Gimiau ir užaugau Vilniuje, iš kur, būdamas devyniolikos metų su tėvais emigravau į Izraelį, o vėliau į – Kanadą. Be to, Lietuva – ES šalis. Taip pat esu tikras, kad Lietuva niekada nesiims jokių spaudimo priemonių kokių nors projektų ar tyrimų atžvilgiu, kuriuos ateityje vykdysiu su savo fondu „Open Mind Foundation“, kurį įregistravau Vilniuje. Nemanau, kad būčiau galėjęs ramiai dirbti Rusijoje arba kad ir toje pačioje Ukrainoje“, – bendraudamas su portalu lrytas.lt, sakė S. Šusteris (66 m.).
– Kaip jums atrodo, ar Rusija „kiša nagus“ į šiuo metu vykstančius rinkimus į prezidento postą Lietuvoje?
– Rusija, kur tik gali, „kiša net ne nagus“, bet ir abi rankas. Tačiau, vertinat iš šalies, atrodo, kad šiuo metu Rusija ne itin aktyviai dalyvauja rinkimuose Lietuvoje. Jos veikla kur kas akivaizdesnė buvo per neseniai vykusius Prezidento rinkimus Ukrainoje. Likus dviem dienoms iki rinkimų, Jurijus Boiko ir Viktoras Medvičiukas nuskrido pas Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą. Jų vizitas Rusijoje buvo plačiai nušviestas.
Tokio tiesioginio Rusijos kišimosi į rinkimus Lietuvoje tikrai šiuo metu nesijaučia.
– Kaip jūs vertinate į antrąjį Prezidento rinkimų turą išėjusius Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą?
– Man jie – labai panašūs. Abu atstovauja centro-dešiniąsias jėgas. Abu – finansininkai. Beveik tos pačios kartos atstovai, kaip – brolis ir sesuo.
Daug skaičiau ir Lietuvos rinkėjų, ir politikų bei apžvalgininkų komentarų, kuriuose man labiausiai imponavo tai, kad lietuviai į ateitį išsirinko ne populizmo kelią, o – civilizuoto vystymosi. Aš tokiai nuostatai taip pat pritarčiau.
Ukrainoje rinkėjams antrajame Prezidento rinkimų ture buvo apsispręsti kur kas lengviau, nes Piotras Porošenko ir V. Zelemnskis – absoliučiai priešingi žmonės.
– Tai, kaip apsispręsti rinkėjams, jei I. Šimonytė ir G. Nausėda – tokie panašūs?
– Vykdydami savo projektą Lietuvoje, mes užduodame tris klausimus, ar šie abu kandidatai rinkėjams sukelia baimę, neapykantą ar suteikia vilties.
Kai klausiame apie viltį, tarp kelių su tai susijusių klausimų yra klausimas apie mažesnį blogį. Todėl, man atrodo, kad Lietuvos rinkėjai tikrai pasirinks mažesnį blogį.
– Kuo jūsų projektas, vykdomas Lietuvoje, skiriasi nuo atlikto projekto Ukrainoje?
– Šie projektai – labai panašūs ir tai darėme sąmoningai. Kadangi, vykdant mūsų projektą, tiriamos rinkėjų emocijos ir tokia apklausa – absoliučiai naujas būdas, padedantis išsiaiškinti, kuo gyvena visuomenė, man labai rūpėjo išaiškinti, kokie tokio tyrimo rezultatai – kitose šalyse.
Ukrainoje mūsų tyrimas absoliučiai tiksliai atspindėjo rinkėjų lūkesčius ir pasirinkimą. Ypač – antrame Prezidento rinkimų ture. Ukrainiečių atsakymai į klausimą, kuris kandidatas suteikia jiems daugiausia vilties, visiškai sutapo su rinkimų rezultatais.
Nekantrauju pamatyti, kokie mūsų projekto rezultatai bus Lietuvoje. Juk šalis – europietiška, nuo buvusios SSRS nutolusi jau tikrai labai labai toli. Tikiuosi, kad lietuviai, atsakydami į mūsų pateiktus klausimus apie abu kandidatus į Prezidento postą, bus tokie pat nuoširdūs, kokie buvo ukrainiečiai.
– Ar įgyvendinę savo projektą Lietuvoje, planuojate jo imtis ir kitose šalyse?
– Neabejotinai. Gaila, kad nespėjome pasiruošti rinkimams į ES parlamentą. Jeigu vyks priešlaikiniai parlamento rinkimai Italijoje, būtinai čia imsimės savo projekto.
Neslėpsiu, didžiausia mano svajonė – projektą įgyvendinti JAV per būsimus Prezidento rinkimus.
– Bet jau kitais metais vyks Seimo rinkimai Lietuvoje.
– Taip pat būtinai imsimės tirti visuomenės emocijas. Pasižiūrėsime, kaip dabar seksis per Prezidento rinkimus, kaip mūsų tyrimą įvertins sociologai, politologai, žurnalistai bei patys rinkėjai, ir tuomet pradėsime ruoštis rinkimams į Seimą.
Neabejotinai atliksime dar vieną tyrimą Ukrainoje per rinkimus į Radą, kurie jau numatyti šių metų liepos 21 d.
