Bylas pirmosios instancijos teismuose jau laimėjo Seimo komisijos, tyrusios interesų grupių poveikį politikams ir valstybinėms institucijoms, išvadose minimi buvęs ministras Raimondas Šukys ir Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas.
Teismams ieškinius yra pateikęs koncernas „MG Baltic“, kuris už nekaltumo prezumpcijos pažeidimą reikalauja atlyginti daugiau kaip 800 tūkstančių eurų žalą.
Galimybę reikalauti atlyginti žalą už sumenkintą reputaciją po to, kai neįžvelgus korupcijos požymių Generalinėje prokuratūroje buvo nutraukta byla, svarsto ir „Vilniaus prekybos“ grupė, ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas, kuris buvo kaltinamas nutekinęs informaciją verslininkams.
Apie tai, kokios žalos atlyginimo gali tikėtis išvadose minimi asmenys, jei teismuose įrodys, kad jų reputacija buvo pažeista, „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su teisės mokslų daktaru profesoriumi Romualdu Drakšu.
– Iki šiol bene didžiausia Lietuvoje priteista suma už neturtinę žalą buvo 250 tūkstančių eurų. Ar gali ieškovai tikėtis pagerinti šį savotišką rekordą?
– Moralinės žalos atlyginimo dydis priklauso nuo labai įvairių aplinkybių.
– Kas tą žalą turėtų atlyginti?
– Net jei atsakovas būtų pats NSGK komitetas ar Valstybės saugumo departamentas (VSD), žala būtų kompensuota iš valstybės biudžeto.
– Ar iš biudžeto atlyginus žalą valstybė galėtų šiuos pinigus išsireikalauti iš kaltininkų?
– Kai kuriais atvejais atlygintina suma gali būti išieškoma iš kaltų asmenų. Tačiau nemanau, kad šiuo atveju, nes remiamasi institucijų pažymomis, o ne konkretaus asmens paskleista informacija.
– Buvęs VMI vadovas D.Bradauskas pareigų neteko prieš dvejus metus, kai po Finansų ministerijos tarnybinio patikrinimo, kuris rėmėsi VSD ir NSGK pažymomis, buvo apkaltintas įstaigos vardo menkinimu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Tačiau Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą jam net nepareiškusi įtarimų. Kaip tai galima paaiškinti?
– Ikiteisminis tyrimas ir Finansų ministerijos išvados, kurių pagrindu buvo atleistas D.Bradauskas, yra du skirtingi dalykai.
Ministerijos išvados galėjo būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti jam drausminę atsakomybę. Tai ir buvo padaryta.
Jei ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tai rodo, kad nebuvo rasta pakankamai įrodymų baudžiamajai atsakomybei kilti, bet tai nepaneigia drausminės atsakomybės galimybės.
– Ar tai reiškia, kad prokurorų sprendimai skiriasi nuo viešai paskelbtų kriminalinės žvalgybos duomenų apie buvusio VMI vadovo veiklą?
– Ne. Kriminalinės žvalgybos duomenys tėra operatyvinės veiklos rezultatas.
Tie duomenys nebūtinai visos apimties gali tapti įrodymais baudžiamojoje byloje. Bet ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia prieštaravimo jiems.
– Politikų išvadose D.Bradauskas buvo kaltinamas ir kišimusi į mokestinius tyrimus, susijusius su didžiosiomis verslo bendrovėmis, tačiau prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą lyg ir įrodo, kad to nebuvo?
– Tai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pirmiausia rodo, kad nebuvo pakankamai įrodymų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai nereiškia, kad tie faktai neegzistavo. Bet nutraukimas tik patvirtina, kad nebuvo konstatuoti galimo nusikaltimo sudėties elementai, tokie kaip kaltė, priežastinis ryšys.
Kalbant teisės kalba, ikiteisminio tyrimo nutraukimas prieštarauja NSGK išvadoms, bet prieštaravimo apimtį galima įvertinti tik matant visą bylos medžiagą.
– Kokių pasekmių galima tikėtis po prokuratūros sprendimo? Ar D.Bradauskas ir didžiosios verslo įmonės dabar turi daugiau galimybių kovoti su valstybe, jei ryžtųsi tai daryti?
– Tikrai tokia galimybė yra, kad buvęs VMI vadovas gali kreiptis į teismą atlyginti žalą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo ar reputacijos menkinimo.
– O kaip prokuratūros nutarimas gali paveikti vadinamąją politinės korupcijos bylą – joje kaltinimai pareikšti ir koncernui „MG Baltic“?
– Ši byla jau teisme, tad įtakos jai nebepadarys. Bet gynybai tai gali būti naudinga.
Gresia dar vienas pralaimėjimas
V.Bakui gali tekti išgyventi ir dar vieną pralaimėjimą. Jo vadovaujama Seimo komisija buvo kategoriškai konstatavusi, kad „VP Market“ grupė įvykdė kriminalinį nusikaltimą – nesumokėjo valstybei kelių milijonų eurų.
Šiuos teiginius taip pat paneigė generalinė prokuratūra.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius, kuris nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl D.Bradausko veiklos, taip pat nutraukė ir bylą „VP Market“ dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo.
Sprendimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą buvo priimtas įvertinus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų surinktus duomenis, VMI specialistų pateiktas išvadas ir kitus gautus dokumentus.
