Šio Tarybos sprendimo tikslas buvo paskatinti, kad atsirastų daugiau privačių darželių ir kartu sumažintų tėvų mokesčius. Sutikite, tėvams per mėnesį mokėti maždaug nuo 300 iki beveik 500 eurų nėra pigu.
O jei šeimoje du ar daugiau vaikų, tai tampa neprieinama prabanga. Per metus Vilniaus miesto savivaldybė skiria 7 mln. eurų kompensacijoms (tai du nauji darželiai arba 500 papildomų vietų vaikučiams), papildomai tokias įstaigas atleidžia nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kai kurioms jų suteikia patalpas sąlygomis. Jei tokios įstaigos vykdo ugdymo programas, tai papildomai skiriamos ir mokymo lėšos.
Privačių ikimokyklinių įstaigų trečdalį, o kartais beveik pusę pajamų sudaro viešosios lėšos. Šiuo metu 100 eurų kompensaciją gauna visos privačios įstaigos, nepriklausomai nuo juridinio statuso, ar yra viešosios įstaigos ar uždarosios akcinės bendrovės. 100 eurų kompensacijas gauna apie 130 viešųjų įstaigų ir 15 uždarųjų akcinių bendrovių.
Dauguma jų gauna ir mokymo lėšas. Štai čia ir prisideda problema, kuri iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas teikti viešąsias paslaugas. Kaip žinome, VŠĮ statusą turinčios įstaigų steigėjai negali išsimokėti dividendų ir privalo uždirbtą pelną reinvestuoti į savo veiklą, kartu jos skatinamos imti mažesnį mokestį iš tėvų.
Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, turinčios uždarosios akcinės bendrovės statusą siekia pelno ir jį išmoka savo akcininkams. Tokia situacija neatitinka viešojo intereso ir neužtikrina, kad Savivaldybės skirtos lėšos bus skiriamos atitinkamos įstaigos veiklai plėtoti. Plius atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Prieš metus nuskambėjo skandalas, kai žinomas politikas, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis 750 tūkst. eurų investavo į „SEB Modern Growth Fund“, o investuotus pinigus gavo iš savo sutuoktinės ikimokyklinio ir ugdymo įstaigų verslo sukauptų dividendų, t.y. Austėjos Landsbergienės valdomų uždarųjų akcinių bendrovių „Vaikystės sodas“ ir mokyklų, kurios bendrai turėjo sukaupusios beveik 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno.
Šie skaičiai įdomūs, nes parodo, kad švietimo paslaugos gali būti labai pelningos. Net labai. Kai valstybinės švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastoviai skundžiasi finansavimo trūkumu bei mažais atlyginimais, pasirodo, gali būti ir išimčių. Aš neabejoju, kad A.Landsbergienė gera vadovė, bet lygiai taip pat neabejoju, kad didžioji dalis pelno – viešosios lėšos, ypač Vilniaus miesto 100 eurų kompensacija. Priminsiu, Vilniaus miesto tarybos tikslas skiriant 100 eurų kompensaciją, buvo sumažinti tėvų mokamas sumas, bet ne akcininkų pelnas. Nagrinėjant viešai prieinamus duomenis, matome, kad veiklos pelningumas yra daugiau nei 30 procentų!
Sutikite, kad tokio pelningumo verslų realiai gamtoje nėra. Nebent, atsiranda kažkokie stimuliatoriai, ir dažniausiai tai mokesčių mokėtojų lėšos. Priminsiu, kad 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, viešosios lėšos p. A. Landsbergienės uždarųjų akcinių bendrovių pajamų struktūroje sudarė daugiau nei 30 procentų. Ir čia uždarosioms akcinėms bendrovėms nereikia dalyvauti jokiuose konkursuose.
2018 m. tik iš Vilniaus miesto savivaldybės abu UAB‘ai gavo daugiau kaip 2.1 mln. eurų. Tėvai už paslaugas taip pat moka brangiai – nuo 400 iki daugiau nei 600 eurų per mėnesį. Vertinant šiuos skaičius, kyla klausimai, kaip ikimokyklinio ir ugdymo veikla užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės tokios sėkmingos, o valdiškos ne. Net privačioms viešosioms įstaigoms nesisapnuoja tokie pelnai. Svarbu paminėti, kad viešosios įstaigos ima ir ženklai mažesnius mokesčius iš tėvų. Ką darome? Siūlome Vilniaus miesto tarybos sprendimu pakeisti esamą 100 eurų skirstymo tvarką ir kompensaciją teikti tik nevalstybinėms švietimo įstaigoms, kurių veiklos forma yra viešoji įstaiga.
Siūlau tokią tvarką taikyti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d., tai pakankamas laikas pakeisti juridinį statusą iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąją įstaigą. Taip sudarytume sąlygas tinkamam Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimui bei užtikrintume, kad mokamos kompensacijos kurtų maksimalią viešąją naudą ir mažintų tėvų mokesčius. Na, tai buvo tarsi ir testas į „žmonių‘‘ partijos titulą pretenduojantiems konservatoriams, kurie, deja, jo neišlaikė. Kartu su kitais valdančiosios koalicijos atstovais miesto taryboje atmėtė šį mūsų siūlymą.
Teiksime dar kartą. Ir pabaigai. Kai matome tokį UAB‘inį švietimo pelningumą ir jo sąsajas su vienos iš pagrindinių Lietuvos partijų vadovais, kuri atstovaujama visose valdžios struktūrose, kurios priima sprendimus dėl Lietuvos švietimo ir jo finansavimo, kyla sąmokslo teorijos verta išvada – ar kas nors nori, kad valstybės ir savivaldybės ugdymo paslaugų kokybė gerėtų, tėvai be rūpesčių gautų vietą savivaldos darželiuose, o mokytojai turėtų orų atlyginimą. Ar partijos lyderiai suinteresuoti pjauti tokią pelningą šaką, ant kurios sėdi? Ir kurią apmoka mokesčių mokėtojai.
Artūras Zuokas yra Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas
