O kurį laiką EP darbotvarkėje dominavęs „Brexit“ klausimas įtaką padaryti gali nebent balsavimo rezultatams Jungtinėje Karalystėje.
Tikimasi nacionalistinių jėgų stiprėjimo
Anot politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Mindaugo Jurkyno, remiantis nuomonių apklausomis ir nacionalinių rinkimų rezultatais, kur partijos, turinčios nacionalizmo ar radikalumo pobūdį sulaukė palaikymo, galima tikėtis, kad jos palaikymo sulauks ir EP rinkimuose.
„Bendras EP rinkimų aktyvumas nėra labai didelis, išskyrus šalis, kur balsavimas yra privalomas, tai yra Graikija, Belgija, Liuksemburgas, Kipras.
Tokiame kontekste viskas priklauso nuo to, kiek euroskeptiškų partijų atstovų elektoratas yra disciplinuotas ir ateina į rinkimus.
Tikrai gali būti, kad euroskeptiškų partijų bus daugiau, nacionalistinių partijų atstovų EP po šių rinkimų bus daugiau, tačiau koks tiksliai jų kiekis bus, sunku pasakyti“, – portalui lrytas.lt teigė M.Jurkynas.
Kol kas, vadovaujantis skelbtomis projekcijomis, žadama, kad po gegužės 23-26 dienomis Europos Sąjungos (ES) šalyse vyksiančių rinkimų euroskeptiškų politinių jėgų grupei priskiriamų politikų skaičius EP galėtų išaugti iki daugmaž 30 proc.
Dominavimui trukdys nesuderinamos darbotvarkės
ES šalys, kuriose EP rinkimuose tikimasi didžiausio euroskeptiškų ir nacionalistinių jėgų palaikymo, yra Italija, Vengrija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Slovakija.
Pavyzdžiui, pagal gegužės 10 dieną išplatintos projekcijos rezultatus, nacionalistinė italų jėga „Lega Nord“ gali tikėtis 26 vietų iš 76 Italijai skirtų vietų EP. Radikalios dešinės partijoms Vengrijoje – Fidesz koalicijai ir Jobbik judėjimui – prognozuojamos atitinkamai 13 ir 3 vietos iš 21. Nacionalistinėms Prancūzijos jėgoms naujausia projekcija žada 20 mandatų iš šios šalies turimų 79.
Bendras EP narių skaičius, kurį sudaro atstovai iš visų ES šalių, yra 751.
Nors prognozuojamas euroskeptiškų, nacionalistinių jėgų stiprėjimas EP rinkimuose, vis tik VDU profesorius M.Jurkynas atkreipė dėmesį, kad skirtingų šalių nacionalistinių jėgų darbotvarkės skiriasi, todėl atrasti bendrą sutarimą joms būna sunku.
„Nepamirškime, kad nacionalistinės jėgos yra linkę nesutarti tarpusavyje. Pavyzdžiui, prancūzai gali nesutarti su italais. Žinoma, yra bendrų sąlyčio taškų – tai imigracijos klausimai, religijos klausimai. Bet yra ir temų, kurios skiria. Puikus pavyzdys – santykio su Rusija klausimas.
Tarkime, Lenkijos nacionalistinės jėgos yra antirusiškos, Vengrijos ir Italijos gana draugiškos Rusijos atžvilgiu. Be to, nacionalistai neretai yra linkę kaltinti kitus, remdamiesi gana populistiniais teiginiais apie žmonių interesus ir tų interesų gynimą.
Nacionalistinės pažiūros dažnai veda į konfliktus. Todėl galime tikėtis, kad išrinktoms nacionalistinėms jėgoms sutarti EP gali būti sudėtinga“, – akcentavo M.Jurkynas.
„Brexit“ svarbus Jungtinei Karalystei, Lietuvoje netikėtumų būti neturėtų
Anot politologo M.Jurkyno, visų ES šalių mastu tikėtis „Brexit“ poveikio nereikėtų. Jungtinėje Karalystėje tikėtina, kad partijos, pasisakančios už „Brexit“, turės daugiau balsų EP. Mažai tikėtina, kad kitose šalyse dominuos ir rinkėjų preferencijas paveiks Brexit'o klausimai.
Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis VDU profesoriaus teigimu, didelių netikėtumų ar netikėtų politinių jėgų pergalių tikimybė nėra didelė.
„Tokios politinės partijos kaip konservatoriai, socialdemokratai, valstiečiai, lenkų rinkimų akcija, liberalai, galbūt „Tvarka ir teisingumas“ tikėtina, kad bus tos, kurios peržengs reikiamą 5 proc. barjerą ir gaus nuo 3 vietų iki 1 vietos EP.
Konservatoriai gali gauti 3, socialdemokratai su valstiečiais – po 2 ar 1 vietas, lenkų rinkimų akcija ir „Tvarka ir teisingumas“ – po 1. Panašiai taip, priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo, turėtų ir pasidalinti 11 Lietuvai skirtų vietų.
Antras prezidento rinkimų turas turėtų lemti tai, kad aktyvumas bus pakankamai nemažas. Jei nebūtų antro turo, tai aktyvumas turėtų viršyti 20 proc. ir tada konservatorių atstovai galbūt galėtų tikėtis daugiau vietų, nes jų elektoratas yra stipresnis“, – galimas EP rinkimų tendencijas numatė M.Jurkynas.
Kai 2009 metais EP rinkimai nesutapo su antruoju prezidento rinkimų turu, nes per pirmąjį turą buvo išrinkta D.Grybauskaitė, rinkimų aktyvumas siekė 20,98 proc.
Gegužės 26 dieną vyksiantys EP rinkimai bus ketvirtieji Lietuvoje.
